(8 45) 46 03 22, (8 645) 04866

Susitikimas su profesoriumi Liudu Mažyliu

2017-05-31

Gegužės 30 d. 11 val. Panevėžio kolegijos Aktų salė vos talpino visus norėjusius dalyvauti renginyje ,,Vasario 16-osios akto intrigos“ su šiuo metu vienu populiariausių mūsų šalyje žmogumi, Lietuvos Šerloku Holmsu pramintu – Vytauto Didžiojo universiteto profesoriumi Liudu Mažyliu. Visus intrigavo renginio organizatorių pažadas, išgirsti tai, ko dar negirdėjo, sužinoti, tai, ko dar nežinojo ir galimybė užduoti rūpimus klausimus.
Idėja į Panevėžio kolegiją pasikviesti vieną iš žinomiausių šiuo metu Lietuvoje profesorių Liudą Mažylį kilo Panevėžio kolegijos vadovybės atstovei kokybei dr. Elvyrai Juzėnienei. Ji ir ėmėsi organizuoti renginį.
Daugumą susirinkusiųjų nustebino profesorių pristačiusi ir pirmąją intrigą atskleidusi Kolegijos bibliotekos vedėja Vilija Raubienė. Ji sakė L. Mažylį norinti vadinti istorine asmenybe ir patvirtindama savo žodžius pažymėjo, kad profesorių dabar jau pažįsta visa Lietuva, tačiau, turbūt tik nedidelė dalis vyresniosios kartos Panevėžio šviesuomenės žino, kad vieta, pastatas, kuriame vyksta renginys yra istorinis ir labai glaudžiai susijęs su L. Mažylio seneliu, garsiu gydytoju Pranu Mažyliu. Dauguma susirinkusiųjų turbūt pirmą kartą išgirdo, kokį didžiulį indėlį žymusis gydytojas įnešė į Panevėžio krašto medicinos istoriją ir vystymąsi. Pasak V. Raubienės, 1918 m., atvykęs gyventi į Panevėžį, P. Mažylis iš pradžių vertėsi privačia praktika. Netrukus, pradėjęs dirbti Panevėžio apskrities ligoninėje, ėmėsi atkuriamųjų darbų, organizavo visą ligoninės veiklą ir tapo jos vadovu. Iš karto pastebėjus jauno gydytojo neeilinį organizacinį talentą 1919 m. jam buvo pavesta Panevėžyje įkurti ir Raudonojo kryžiaus ligoninę, nes tuomet Kaune veikusi Raudonojo kryžiaus ligoninė nepajėgė aptarnauti daugybę sužeistųjų I-ojo pasaulinio karo frontuose bei kovose už Lietuvos nepriklausomybę. Be to, tuomet Lietuvoje siautėjo ir užkrečiamos ligos, kilo epidemijos. Panevėžio kolegijai, rengiančiai medicinos darbuotojus, reikšminga tai, kad Raudonojo kryžiaus ligoninė buvo įsteigta buvusiame Mokytojų seminarijos pastate, kuris, 1915 m. Mokytojų seminariją iškėlus į Mstislavlį (dabar Baltarusija), buvo ištuštėjęs. Raudonojo kryžiaus ligoninė šiame pastate veikė iki 1921 m. rugsėjo 1 d. kol vėl pastatas perėjo Mokytojų seminarijos žinion, o P.Mažylis jai vadovavo iki 1920 m., nes tuomet jis buvo pakviestas dirbti į Kauną. Vienu metu P. Mažylis vadovavo net dviem Panevėžio ligoninėm: apskrities ir Raudonojo kryžiaus .
Profesorius prisipažino, jog patalpose, kuriose dirbo jo senelis jis lankosi pirmą kartą. ,,Nuostabus jausmas,“ – sakė jis dėkodamas už išgirstas žinias apie jo sąsajas su Panevėžiu ir pažymėjo, kad jo šeimoje ir giminėje senelio P. Mažylio autoritetas yra milžiniškas.
Gausiai į renginį susirinkusiems Panevėžio gimnazijų moksleiviams, miesto visuomenininkams, bibliotekininkams, muziejininkams, Aukštaitijos savišvietos akademijos, Panevėžio kolegijos bendruomenės nariams, profesorius L. Mažylis atskleidė visas Vasario 16-osios akto suradimo detales, atsakė į klausimus. Bene labiausiai visiems rūpėjo žadėtas milijonas. L.Mažylis buvo šmaikštus: „Tokio pažado niekada ir nebuvo. Buvo teigiama, kad milijonas atiteks tam, kuris ne tik atras Vasario 16-osios aktą, bet ir jį pristatys į Lietuvą. Tad vienintelė išeitis būtų buvusi rasti gerai organizuotų plėšikų grupuotę ir pavogti Vokietijos nuosavybę“. Atsakydamas ir į kitus užduotus klausimus profesorius neieškojo žodžio kišenėje, kantriai ir išsamiai aiškino kiekvieną akto suradimo aplinkybę, žavėjo uždegančiu optimizmu. Ilgokai kalbėjo ir apie tai, kaip Lietuva galėtų prasmingai paminėti valstybingumo 100-metį, kurį švęsti jau galima būtų pradėti šią vasarą, nes tai liudija kai kurie jo paviešinti dokumentai. Bene prasmingiausia idėja, skirta Lietuvos valstybės 100-mečiui, anot profesoriaus, būtų 20-ties vaidybinių filmų apie visus Vasario 16-osios akto signatarus sukūrimas. Pasak jo, tai būtų žiūrimiausi filmai pasaulyje, nes visų signatarų asmenybės ir likimai išskirtiniai ir labai dramatiški.
Renginį praturtino jame dalyvavusio vieno iš Vasario 16-osios akto signataro vyskupo Justino Staugaičio giminaičio, mieste gerai žinomo gydytojo Dariaus Staugaičio trumpas pasisakymas bei gydytojos, visuomenininkės Liudvikos Knizikevičienės įteikta jos pačios ir parašyta „Panevėžio medicinos istorija iki 1990 metų“ bei prisipažinimas, kad jai ir jos vyrui Petrui Knizikevičiui teko laimė ir garbė būti Liudo Mažylio senelio Prano Mažylio studentais.
Baigiantis renginiui Panevėžio kolegijos direktoriui dr. Gediminui Sargūnui Liudas Mažylis įteikė įrėmintą surasto Vasario 16-osios akto kopiją su savo autografu. Nusifotografuoti su žinomiausiu šiuo metu Lietuvoje profesorium dar panoro gausus būrys miesto moksleivių, kitų renginio dalyvių. Liudas Mažylis lankėsi Jono Jablonskio auditorijoje, atidžiai studijavo J. Jablonskiui skirtuose stenduose eksponuojamą istorinę medžiagą ir pažadėjo Panevėžio kolegijai padovanoti jo asmeninėje kolekcijoje saugomo Jono Basanavičiaus atvirlaiškio, siųsto į Panevėžį Jonui Jablonskiui apie 1908 m., kopiją.

Laima Lapėnienė, Vilija Raubienė 

Galimi darbdaviai:

CLOSE
CLOSE