Įgyvendintas Panevėžio kolegijos projektas “Panevėžio mokytojų seminarijos reikšmė miesto kultūrai: tradicijos ir šiandiena”
Panevėžio kolegija, kasmet vis giliau žvelgianti į savo istorijos ištakas bei analizuojanti šių dienų aktualijas, gegužės 8-ąją pakvietė savo bendruomenę ir miesto šviesuomenę į konferenciją „Panevėžio mokytojų seminarijos reikšmė miesto kultūrai: tradicijos ir šiandiena“. Renginys neatsitiktinai vyko buvusiame Panevėžio mokytojų seminarijos pastate prieš du metus įkurtoje kalbininko Jono Jablonskio auditorijoje.
„Neparodyti, kokius mūsų tautos kultūros ir švietimo istorijai svarbius lobius slepia šis pastatas būtų nusikaltimas“, – pažymėjo viena iš renginio iniciatorių Panevėžio kolegijos vedėja Vilija Raubienė. Jeigu prieš du metus surengtoje Kolegijos dešimtmečio jubiliejui skirtoje konferencijoje žvilgsnis buvo nukreiptas į carinį (1872-1915 m.) Panevėžio mokytojų seminarijos laikotarpį bei tuo metu (1906-1908 m.) joje dirbusį kalbininką Joną Jablonskį, tai šį kartą, anot V. Raubienės, dėmesys skiriamas Nepriklausomos Lietuvos laikotarpiu Panevėžyje veikusiai mokytojų seminarijai (1919-1936 m.) bei prieš devyniasdešimt metų (1925 m.) išleistai pirmajai pilnai pradžios mokytojų laidai.
Renginį vedusi kolegijos lektorė, etnologė Vitalija Vasiliauskaitė pažymėjo, jog kalbėti apie seminarijos raidą yra prasmė, nes ji pirmoji įsijungė į tautinės mokyklos kūrimą, ta dvasia ugdė būsimuosius pedagogus. Į humanitarinės minties raidą Panevėžio mokytojų seminarijoje gilinusi VšĮ komunikacijos centras „Kalba. Knyga. Kūryba” direktorė Lionė Lapinskienė teigė, kad 1925 m. išleista absolventų karta išskirtinė, dar direktoriaus J. Balčikonio išugdyta. Vienas ryškiausių jos bruožų ir yra altruistinių humanitarinių vertybių puoselėjimas vėlesniame savo darbe.
Panevėžio mokytojų seminarijos rankraštinį ir fotografijos paveldą saugomą Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje apžvelgė šios bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriaus vedėja Audronė Palionienė.
Ilgametė J. Švedo pedagoginės mokyklos, konservatorijos, vėliau ir Panevėžio kolegijos dėstytoja, buvusi Pedagogikos katedros vedėja Ona Aleksiūnienė pranešime „Nuo mokytojų seminarijos iki Panevėžio kolegijos“ (1944-2002 m.) apžvelgė net kelis istorinius laikotarpius, kurie palietė ir keitė šių švietimo įstaigų veidus. Pirmiausia – patį dramatiškiausią, kai griuvo tautinė mokykla ir iš patriotiško mokytojo reikėjo persiorientuoti į komunizmo statytojo ugdytoją. Vėlesnį – nuo 1969 iki 1991 metų, pranešėja įvardijo, kaip pakilimo laikotarpį rengiant pedagogus, ir 1991 metus, kurie kartu su Nepriklausomybės atgavimu taip pat įnešė daug pokyčių ir sumaišties. 2002 metus, kai vyko Kolegijos kūrimas, ji apibūdino, kaip juodo katino gaudymą tamsiame kambaryje: atsivėrė kalnai popierių – teko ruošti naujus standartus ir naujas studijų programas. Tačiau skaudžiausia, anot ilgametės pedagogės, jog įsivyravo prekiniai santykiai, kai dėstytojas turi parduoti žinias, o studentas įsivaizduoja galįs nusipirkti diplomą. „Todėl, kaip yra viešai pastebėjusi Aušra Povilionienė, vieni mokytojai dabar yra „Padėk, Dieve“, o kiti „Neduok, Dieve“, – baigdama pažymėjo pranešėja.
Kaip Panevėžio kolegijoje pedagogai rengiami dabar, vykstant situacijos kaitai, kalbėjo Kolegijos Socialinių mokslų katedros vedėja Rimanta Pagirienė.
Konferencijos dalyvių dėmesio sulaukė Panevėžio kolegijos vedėjos V. Raubienės ir lektorės, režisierės Daivos Andrašūnienės pranešimas „Panevėžio kolegijos istorijos (priešistorijos) vizualizacija: vietos dvasios beieškant“.
Antroje konferencijos dalyje vykusiame forume buvo aptartos pedagogų rengimo aktualijos. Forume aktyviai dalyvavo Panevėžio kolegijos dėstytojai, studentai, ALUMNI klubo nariai, miesto ugdymo įstaigų vadovai, pedagogai. Pasak Panevėžio kolegijos direktoriaus pavaduotojo studijoms dr. Ričardo Kliminsko, forumo dalyvių išsakytos mintys yra labai vertingos, į jas bus atsižvelgta rengiant studijų programas.
Konferencijos metu buvo atidaryta paroda, skirta Panevėžio mokytojų seminarijos pirmos laidos (1925 m.) 90-mečiui paminėti. Pasak parodą pristačiusios V. Raubienės, tai tik pirmasis šios parodos akcentas. Ekspozicija, kaip ir kolegijos istorija bei jos paieškos dar plėsis ir turtės.
