Tarptautinę mokslinę-praktinę konferenciją įvertino Lietuvos mokslų akademija
Lapkričio 24-25 dienomis Panevėžio kolegijoje įvyko tradicinis renginys – tarptautinė mokslinė-praktinė konferencija „Mokslo ir studijų tendencijos globalizacijos sąlygomis“. Šįkart mokslo šventę pagerbė ne tik mokslo ir studijų atstovai iš užsienio ir Lietuvos aukštųjų mokyklų, bet ir Lietuvos mokslų akademijos mokslininkų būrys. Jau antrąkart Kolegijoje viešėjęs Akademijos prezidentas profesorius Valdemaras Razumas džiaugėsi, kad Aukštaitijos sostinė drąsiai gali girtis esanti ne tik atsigaunančios pramonės, bet ir mokslo miestu.
Ketvirtus metus vykstanti konferencija sutraukė mokslininkus iš Latvijos, Lenkijos, Turkijos, Kipro bei Lietuvos universitetų ir mokslo institutų. Mokslininkai iš Kauno technologijos, Šiaulių, Lietuvos sporto bei sveikatos universitetų akademinei bendruomenei pristatė naujausius mokslinius tyrimus, o kolegos iš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šv.Lojolos kolegijų – taikomųjų tyrimų rezultatus. Pranešimus skaitė ir mokslinėse diskusijose taip pat dalyvavo Panevėžio miesto savivaldos atstovai bei Panevėžio kolegijos socialiniai partneriai iš ugdymo, sveikatos priežiūros bei verslo organizacijų.
Panevėžio kolegijos direktoriaus dr. Gedimino Sargūno teigimu, organizuoti tokio masto renginį nebuvo lengva, tačiau būtina. Pasak jo, kiekvieną dieną besikeičiantis pasaulis ragina keistis įvairiose srityse dirbančius specialistus. O labiausiai, anot direktoriaus, turi keistis pedagogai, ruošiantys jaunąją kartą naujiems iššūkiams, – „Dėl globalizacijos įtakos švietimo ir mokslo srityse nuolat atsiranda įvairių naujovių. Todėl mums, kaip aukštojo mokslo institucijai, yra labai svarbu žinoti, kur link viskas krypsta“. Apie globalius pasikeitimus bei iššūkius verslo ir viešajam sektoriui ne tik Lietuvoje, Europoje, bet ir pasaulyje taip pat kalbėjo Daugpilio universiteto prorektorė mokslui Inese Kokina, Lietuvos mokslų akademijos nariai Gediminas Valkiūnas ir Jurgis Kazimieras Staniškis, Panevėžio pramonininkų konfederacijos prezidentas Mantas Gudas, Panevėžio pramonės, prekybos ir amatų rūmų prezidentas Sigitas Gailiūnas. Pranešėjų vieningai sutarta jog tik aplinkos pokyčių stebėjimas bei greitas reagavimas gali lemti šalies gerovę ir sėkmę ateityje.
Dvi dienas vykusiame renginyje ekspertai pristatė biomedicinos, technologijų, socialinių mokslų srities pranešimus. Visus pristatymus vienijo pagrindinė tema – globalizacija. Išskirtinius pranešimus pristatė Latvijos Universiteto Rygos medicinos kolegijos dėstytoja Irena Tarelkina, tyrinėjusi medicinos ir ne medicinos studentų supratimą apie Laimo ligos profilaktiką, iš Lenkijos atvykęs profesorius Jakubas Bartoševskis dalijosi mintimis apie psichoterapijos galimybes dirbant su sunkiais klientais bei pasirengimą išvengti smurto. Globalizacijos pasekmė – autizmo sutrikimą turintys vaikai, anot dėstytojos Rūtos Matulevičienės iš Šv. Lojolos kolegijos, taip pat išsamių tyrinėjimų vertas objektas. Socialinių mokslų srities atstovų darbuose vyravo dvi pagrindinės temos: socialinės gerovės užtikrinimas bei kokybės užtikrinimas tiek verslo, tiek ir studijų-mokymo procesuose. Išskirtinius pristatymus parengė Lietuvos jūreivystės aukštosios mokyklos atstovai, analizuojantys Rytinės Baltijos jūrų uostų verslo aplinkos pokyčius lemiančius veiksnius bei jų įtaką Lietuvos ekonomikai. Technologijos mokslų srities sekcijoje vyravo robotikos ir naujausių statybos inžinerijos tendencijų temos.
Ketvirtoji mokslinė konferencija Panevėžio kolegijoje parodė jog šis tradicinis renginys yra laukiamas ir reikalingas ne tik aukštojo mokslo institucijų bendruomenėms, bet ir studentams, verslo, savivaldos, viešojo sektoriaus atstovams. Nutarta -tradicinis renginys vyks ir kitą rudenį.
