Interviu ciklas „Panevėžio kolegijos veidai“. Absolventė Malvina Zimblienė: „Panevėžys yra jaunimo galimybių miestas“

Panevėžio kolegijos absolventų gretos kasmet didėja: įvairias studijų programas šioje aukštojoje mokykloje baigę specialistai įsilieja į darbo rinką ir reikšmingai prisideda prie Panevėžio regiono ir visos šalies socialinės, ekonominės ir kultūrinės raidos.

Tęsiame interviu ciklą „Panevėžio kolegijos veidai“ ir kalbiname Panevėžio kolegijos absolventę, labai aktyvią ir iniciatyvią Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos Atviroje jaunimo erdvėje besidarbuojančią kultūrinės veiklos vadybininkę Malviną Zimblienę.

Kokią studijų programą studijavai Panevėžio kolegijoje?

Baigus mokyklą ir renkantis studijas į akiratį papuolė Senekos mintis: „Nori gyventi sau, padėk gyventi kitiems“. Šis posakis man ir buvo priežastis pasirinkti socialinio darbo studijas Panevėžio kolegijoje.

Kodėl pasirinkai studijas būtent Panevėžio kolegijoje? Juk labai dažnai mokyklas baigusieji siekia ištrūkti iš gimtojo miesto ir renkasi studijas Vilniuje, Kaune ar išvyksta studijuoti į užsienį.

Ilgai galvojau, ar rinktis kolegiją, ar universitetą. Tuo metu, kai svarsčiau kur stoti, savanorystė nebuvo labai populiari ir Lietuvoje dar tik žengė pirmuosius žingsnius, todėl studijas kolegijoje mačiau, kaip realią galimybę išmokti ko nors praktiškai ir išbandyti save pasirinktoje srityje. Juk teoriją visada galėsiu rasti knygose ar kituose informacijos šaltiniuose.

Pasirinkau Panevėžio kolegiją, kadangi tuo metu buvau ką tik atvykusi į šį miestą ir jis man pasirodė idomus, žalias ir labai patogus – per gerą valandą gali pasiekti sostinę, Latvijos pajūrį ar kitą nuostabią mūsų šalies vietovę. Kiti didieji miestai į kuriuos veržėsi gyventi mano draugai ar klasiokai neatrodė tokie patrauklūs ir neviliojo dėl daugelio priežasčių: daug brangesnio pragyvenimo, spūsčių gatvėse ar „gyvenimo troleibuse“, triukšmo ir dirbtinai intensyvaus ritmo. Aišku, pradžioje buvo laikas, kai, kaip ir kiti, svarstydavau ką gi veikti Panevėžyje, bet pasigilinusi radau daug intensyvios veiklos. Įsitraukiau į aktyvią jaunimo organizaciją „Panevėžio Rotaract klubas“, kurios prezidentė šiuo metu esu, nuobodžiauti neleidžia ir intensyvus kultūrinis miesto gyvenimas, praplėtęs mano akiratį. Džiaugiuosi ir pati galėdama prisidėti prie kultūrinio miesto ir jaunimo gyvenimo organizuodama įvairius jaunimui patrauklius renginius ar laisvalaikį. O labiausiai džiugina tai, jog Panevėžyje kiekvienas jaunas žmogus gali prisidėti prie realaus pokyčio mieste ir įnešti savo indėlį. Panevėžys yra jaunimo galimybių miestas – atviras jaunimui ir jo siūlomoms idėjoms.

Kokios buvo studijos kolegijoje? Kas labiausiai patiko?

Džiaugiuosi savo pasirinkimu, nes praktinių įgūdžių gavau išties labai daug. Jau pirmosiomis studijų dienomis buvome supažindinti su savo ateities klientų grupėmis. O tai mums – pirmo kurso studentams padėjo apsispręsti ir įvertinti, ar einame teisinga linkme. Juk socialinio darbuotojo misija yra ypatinga ir skirta padėti žmonėms, kurie yra labiausiai socialiai pažeidžiami ir yra atsidūrę įvairiose gyvenimo krizėse, padėti formuoti naujus elgesio modelius ar spręsti kitas problemas, kurių nemaža dalis visuomenės kartais nenori matyti.

Džiaugiuosi, kad studijos kartu su praktika ir grupiniais užsiėmimais leido ne tik išsiugdyti empatiją ir gilesnį suvokimą apie klientų grupių mąstymo modelius, problemas, bendravimo ypatumus, bet ir išbandyti skirtingų mokymosi ir darbo metodų. Studijų metais turėdavome supervizijas ir buvome mokomi, kaip apsisaugoti nuo XXI a. itin aktualios problemos – darbuotojų perdegimo, kuris yra dažnai pasitaikanti psichologinė dirbančiųjų problema.

Ar studijų metu įgyti įgūdžiai praverčia darbe, kurį šiuo metu dirbi?      

Studijuodama turėjau nemažai psichologinių ir terapinių paskaitų, kurios tiesiogiai praverčia tiek mano šiandieninėje profesinėje veikloje, tiek kiekviename gyvenimo žingsnyje. Dėstytojai mus mokė, kad „socialinis darbuotojas turi mokėti pralįsti, kad ir pro rakto skylutę“, kitaip tariant, buvome mokomi net ir sunkiausiose situacijose rasti išeitį ir sprendimo būdus, būti kovotojais, psichologais ir vadybininkais. Ko gero, nerastume profesijos, kurios atstovams nereikėtų šių savybių, todėl dar kartą drąsiai galiu teigti, kad studijų metu gautos žinios praverčia mano darbinėje veikloje bei kasdieniniame gyvenime.