Kolegijos veidai: Martynas Prievelis
Dar studijų metais užgimusi mintis savo įgytas žinias ir patirtį perduoti jaunajai kartai – šiandien Panevėžio kolegijos dėstytojo Martyno Prievelio kasdienybė. Tarptautinės ekonomikos kursą dėstantis M. Prievelis įsitikinęs, jog platus teorinių žinių pritaikymas praktiškai yra vienas iš sėkmingų mokslų garantų, o nestandartinis mąstymas, drąsa rizikuoti netgi kartais suklystant – puiki gyvenimiška patirtis.
Dėstytojau, trumpai pristatykite save.
Dar nuo mokyklos laikų žinojau, kad norėsiu save išbandyti mokantis ir dirbant skirtingose šalyse, kad įgaučiau patirties, kurią vėliau galėčiau pritaikyti Lietuvoje. Tad per savo mokslų ir studijų metus teko mokytis ir dirbti ne tik Lietuvoje, bet ir Belgijoje, Italijoje, Jungtinėje Karalystėje.
Esu baigęs vadybos magistro studijas Belgijos Liuveno katalikiškajame universitete bei Vytauto Didžiojo universitete įgijęs finansų ir bankininkystės magistro laipsnį. Studijuodamas bakalaurą, metus laiko pagal mainų programą mokiausi Trento universitete Italijoje.
Baigęs mokslus stažavausi vienoje didžiausių plataus vartojimo prekių kompanijų pasaulyje „Procter & Gamble” Jungtinėje Karalystėje, vėliau grįžęs į Lietuvą prisijungiau prie tarptautinės audito ir konsultacijų kompanijos „EY“, kur darbavausi sandorių kainodaros srityje. Visada norėjau, kad savo darbu galėčiau prisidėti kuriant geresnę Lietuvą, tad vėliau dirbau VšĮ „Versli Lietuva“, Aukštųjų technologijų plėtros grupės vadovu. Na, o šiuo metu esu Ignitis grupei priklausančios įmonės ESO pokyčių vadovas bei dėstau tarptautinės ekonomikos kursą Panevėžio kolegijoje.
Kokios aplinkybės nulėmė tai, kad tapote dėstytoju? Kuo sužavėjo ši profesija?
Pats mokydamasis universitete jaučiau, kad tiek mane, tiek ir kitus studentus labai domindavo paskaitos, kurias skaitydavo dėstytojai praktikai. Iki šiol turiu puikius prisiminimus apie Nerijaus Mačiulio skaitytą makroekonomikos kursą. Labai geri prisiminimai ir iš Belgijos, kur studijuojant paskaitas skaitė tuometinis Europos Komisijos prezidentas José Manuel Barroso, dabartinis eurokomisaras, tuomet Belgijos užsienio reikalų ministras Didier Reynders, pasaulinių kompanijų, tokių kaip „Procter & Gamble”, „L’Oréal” ar kt. padaliniųvadovai.
Tad dar studijų metais kirbėjo mintis, kad sukaupus reikalingos darbinės patirties, būtų įdomu ir man pačiam ja pasidalinti su studentais. Toks darbas man visada atrodė labai prasmingas. Džiaugiuosi, kad taip ir atsitiko.
Kaip manote, koks turėtų būti geras dėstytojas?
Manau, kad geras dėstytojas turi gebėti sudominti studentus savo dėstomu dalyku, dalintis pačia naujausia ir aktualiausia informacija, bandyti surasti dalykus kiekvienoje temoje, kurie jiems atrodytų įdomūs bei stengtis palaikyti betarpišką bendravimą su studentais.
Pavyzdžiui, mano dėstomame tarptautinės ekonomikos kurse, studentai itin aktyviai dalyvavo paskaitose apie Brexit, JAV ir Kinijos muitų karą, gyventojų migraciją. Tai temos, kurios jiems buvo labai aktualios ir kiekvienas norėjo pasidalinti savo požiūriu į vykstančius procesus.
O ką laikote geru, pavyzdingu studentu?
Manau, kad geram studentui yra svarbu ne vien tik geri pažymiai, jam neužtenka tik gerai išmanyti dėstomus dalykus teoriniu lygmeniu. Labai svarbu, kad kiekvienas studentas stengtųsi įgyti kiek įmanoma daugiau praktinės patirties dar studijų metais. Praktikos įmonėse, dalyvavimas studentų ir visuomeninių organizacijų veikloje, savanorystė yra tos priemonės, kurios baigus studijas tampa reikšmingais privalumais darbo rinkoje. Tai labai gerai padeda įvertinti savo stipriąsias savybes, o taip pat sritis, kuriose reikėtų daugiau dirbti su savimi ir tobulėti.
Kokiais būdais stengiatės sudominti savo studentus paskaitų metu?
Paskaitų metu daug dėmesio skiriame praktinių situacijų analizei. Studentai išmokę teorinius dalykus, analizuoja šiuo metu pasaulyje itin aktualias problemas, susijusias su konkrečia tema. Pavyzdžiui, analizavome kaip Jungtinės Karalystės išstojimas iš Europos Sąjungos paveiks dvišalę prekybą, kokią įtaką tai gali turėti Jungtinės Karalystės ir Bendrijos ekonomikoms bei gyventojams. Studentai labai aktyviai dalyvauja tokiose situacijų analizėse.
Paskaitose turime ir svečių ekspertų, kurie dalinasi savo sukaupta darbine patirtimi. Svečiuose turėjome Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovą Arnoldą Pranckevičių, Flandrijos ekonomikos ir investicijų konsulą Baltijos šalims Thomas Castrel, vystomojo ir ekonominio bendradarbiavimo ekspertę Giedrę Balčytytę. Labai džiugu matyti, kad savo sričių profesionalai noriai dalijasi savo patirtimi su jaunąja karta, o ši aktyviai domisi ir užduoda klausimus.
Žinoma, svarbu taikyti ir įvairius mokymosi metodus: darbas poromis, grupėse, individualios užduotys, pristatymai. Tai yra priemonės, kurios padeda palaikyti paskaitos dinamiką ir studentų įsitraukimą.
Gal prisimenate kokį linksmą nutikimą iš kolegijos gyvenimo?
Linksmų ir įdomų nutikimų pasitaiko dažnai. Ko gero, labiausiai įsiminė Arnoldo Pranckevičiaus pasakojimas apie prabangią Donaldo Trumpo ir Emanuelio Macrono vakarienę Eifelio bokšte bei tai, kaip Žanas Klodas Junkeris rado būdą pasibelsti į Donaldo Trumpo širdį – tokia informacija dažnai nepatenka ir į spaudą.
Papasakokite trumpai apie save, savo laisvalaikį.
Gimiau ir užaugau Kaune, tad žodžiai „krepšinis“ ir „Žalgiris“ man labai svarbūs nuo vaikystės, kai stengdavausi nepraleisti nė vienų Kauno „Žalgirio“ varžybų, tuomet dar legendinėje Kauno sporto halėje. Krepšinis išliko mano pomėgiu iki pat šių dienų.
Taip pat domiuosi visuomenėje vykstančiais procesais, politika. Stengiuosi aktyviai dalyvauti ir prisidėti prie įvairių veiklų ir iniciatyvų įgyvendinimo, kurios, mano nuomone, yra reikalingos, nes man svarbu kaip Lietuva gyvens ateityje. Dažnai dalyvauju įvairiuose renginiuose, konferencijose, kuriose dalinuosi savo patirtimi su jaunąja karta.
Kitas pomėgis – kelionės. Domiuosi skirtingų šalių kultūromis, tradicijomis, gamta, tad stengiuosi aktyviai keliauti. Žinoma, nėra nieko geriau už Lietuvą, bet aš labai mėgstu Italiją, didelį įspūdį keliaujant paliko ir Peru, Japonija, Jordanija, Dominikos Respublika. Deja, bet situacija su šiuo mano pomėgiu dabar yra labai komplikuota ir belieka tik tikėtis, kad siaučianti pandemija kuo greičiau mums visiems leis sugrįžti į įprastą gyvenimo ritmą.
Ko palinkėtumėte studentams, ieškantiems savo kelio į sėkmę?
Palinkėčiau nebijoti bandyti, nebijoti suklysti ir neabejoti savo jėgomis. Kiekviena veikla, patirtis ar avantiūra, į kurią nuspręsite leistis, nepriklausomai nuo to kaip ji pasibaigs, padarys jus stipresniais. Tad nebijokite rizikuoti, priimkite nestandartinius sprendimus, ateityje tai prisiminsite kaip puikias patirtis ar pamokas, kurios jums suteiks daug naujo.
