Robotai dažniau kuria darbo vietas, o ne atima

Užburia, kai konstruodamas negyvus mechanizmus jiems suteiki gyvybės. Jie ima atlikti kokius nors veiksmus. Net jei tai žaislinis robotukas – jį nagrinėji, mokaisi, nori padaryti dar geriau, kad veiktų lengviau ir efektyviau. Ir šis išradinėjimo džiaugsmas, pats procesas yra patraukliausias. Tai mums papasakojo ateities inžinieriumi kolegų pristatomas Panevėžio kolegijos lektorius Dovydas RAČIŪNAS.

– Panevėžio kolegijoje mokote studentus pramonės automatizavimo ir jiems perteikiate pasaulyje populiarų šūkį „Future – now“ („Ateitis – dabar“). Kas užkoduota šiuose žodžiuose?

– Pasaulyje viskas labai greitai keičiasi, sparčiai tobulėja technologijos. Nuo šito nepabėgsi. Tai, kas prieš mėnesį buvo ateitimi, gal jau rytoj taps dabartimi, o fantastika laikyti išradimai – realybe. Todėl mokau studentus ne aklai kalti informaciją, o atsirinkti, kas svarbu šiandien, o ko prireiks galbūt tik po kokių metų. Štai tuomet ir bus svarbu žinoti, kur šitą informaciją surasti ir ja pasinaudoti.

Pastebėjau, kad ir pats, išmokęs naujų dalykų, netrukus juos pamirštu, tarsi ignoruoju. Užtat prireikus būtent tų žinių, jos ima ir atsinaujina.

Šiuolaikiniame pasaulyje labai svarbūs įgūdžiai – greitai suprasti informaciją ir tuoj pat prisitaikyti prie naujovių.

– Bet argi reikia bėgti nuo technologijų? Juk išradimai – tai puiku?

– Kartais išradimai gelbėja, o kartais trukdo, nebežinome, ką su jais daryti.

Kalbant ne inžineriniais terminais, o buitine kalba, kaip pavyzdys yra robotukai, naudojami jau gan dažno gyventojo namuose. Robotukas dulkių siurblys nebėra prabangos prekė. Kaip ir vejapjovė, dronas, indaplovė, drabužių skalbyklė. Didesniuose pastatuose, ypač užsienyje, jau ne naujovė į šviesą ir paros metą reaguojančios žaliuzės.

Tas pat yra ir su mobiliaisiais telefonais, jie sparčiai keičiasi. Atrodytų, patogu, kai delne telpančiame įrenginyje tiek informacijos ir galimybių. Bet puiku tol, kol netampi priklausomas. Ypač priklausomybę skatina socialiniai tinklai.

Kartais nutinka taip, kad kuo išmanesni įrenginiai, tuo kvailesni darosi jo naudotojai. Taip nutinka, nes žmogus visai nebesistengia mąstyti, protauti, bunka atmintis.

Organizmas toks jau yra: jei jo resursai nenaudojami, vadinasi, jie nereikalingi. Su protu, kaip ir su raumenimis – nejudėsi ir atrofuosis.

– Ko tikėdamiesi studentai ateina į kolegiją ir ko išmoksta? Kas yra toji pramonės automatika?

– Mokau labai plačiai – nuo elektros variklio iki robotikos. Paskaitas pradedu nuo pagrindų, elementarių dalykų. Tik matydami visą dėlionę galime suvokti, kaip šis mokslas vystėsi. Ateitis turi sietis su praeitimi.

Pavyzdžiui, robotai buvo sukurti pakeisti žmogaus raumenų jėgai – dažymui, labai siauram judesių spektrui, kai reikia ką nors paimti, perkelti. Jie labai specializuoti, siaurų užduočių. Bet eksperimentai vyksta, tobulėja funkcijos, kaip ir kompiuterių ar mobiliųjų telefonų.

Aš labiau linkstu į pramoninius robotus, su tuo susijęs ir mano, kaip inžinieriaus, darbas.

Daug kur nebe žmonės, o robotai ant paletės krauna sunkius gaminius, ir daro tai greičiau, našiau, nesirgdami. Nors ne, robotai irgi genda.

Visą straipsnį skaitykite ČIA