Panevėžio kolegija įgyvendina projektą „IKIMOKYKLINĖS IR PRIEŠMOKYKLINĖS PEDAGOGIKOS STUDENTŲ KOMUNIKACIJOS NUOTOLINIU BŪDU ĮGŪDŽIŲ TOBULINIMAS“
2021-06-29
Projektas finansuojamas valstybės biudžeto lėšomis pagal Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2021 m. sausio 26 d. įsakymą Nr. V-125 „Dėl Studentų pilietinių, mokslinių, verslumo, kūrybinių ir sportinių projektų lėšų skyrimo, panaudojimo ir atsiskaitymo už panaudotas lėšas tvarkos aprašo patvirtinimo“. Valstybės studijų fondo organizuoto konkurso sprendimu projektui įgyvendinti skirta 9302,95 EUR.
| PROJEKTO SANTRAUKA | |
| Projekto pavadinimas | Ikimokyklinės ir priešmokyklinės pedagogikos studentų komunikacijos nuotoliniu būdu įgūdžių tobulinimas |
| Projekto įgyvendinimo laikotarpis | Nuo 2021/09/02 Iki 2021/11/30 |
| Projekto vykdytojas | Klaipėdos valstybinė kolegija |
| Projekto poreikio pagrindimas | 2020 metais įvykdytame projekte „Ikimokyklinės ir priešmokyklinės pedagogikos prestižą formuojantys veiksniai: studentų požiūris“ (projektas finansuotas ŠMM Pilietinių, mokslinių, kūrybinių ir sportinių studentų projektų finansavimo valstybės biudžeto lėšomis) nustatyta, jog bendravimas/bendradarbiavimas su vaikais, tėvais, kolegomis, konfliktinių situacijų valdymas ir bendravimo/bendradarbiavimo viešinimas daro įtaką pedagogo prestižui. Pagarbaus, kultūringo bendravimo dėka formuojasi bendruomeniškumo jausmas, pedagogai tarpusavyje dalinasi gerąja patirtimi, derina savo veiksmus, numato bendrus ugdymo tikslus, metodus (https://www.facebook.com/IPP-studij%C5%B3-pasirinkim%C4%85-lemiantys-veiksniai-423905451559276). Tik bendraudami ir bendradarbiaudami pedagogai gali realizuoti save, kurti santykius ir taip stiprinti savo įvaizdį. Bendravimo/bendradarbiavimo su tėvais dėka vaiko ugdymo procesas yra tęsiamas namuose. Bendraujant su vaiku informantai akcentuoja tarpasmeninę sąveiką, t.y. bendravimas turi būti abipusis. Bendravimo/bendradarbiavimo įgūdžių trūkumas, nepagarbus bendravimas tarpusavyje, apie kurį tėvai sužino iš savo vaikų, nepagarbus bendravimas su tėvais, partneriškos sąveikos su tėvais nebuvimas menkina pedagogo prestižą bei sąlygoja prastesnius vaikų ugdymosi rezultatus. Efektyvių komunikavimo įgūdžių poreikį rodo Klaipėdos valstybinės kolegijos (toliau – KVK) atliekami empiriniai tyrimai bei socialinių partnerių pastebėjimai: „Darbdavių atstovų nuomonės apie Klaipėdos valstybinės kolegijos absolventų pasirengimą darbo rinkai“ tyrimas (2020) atskleidė bei Ikimokyklinės ir priešmokyklinės pedagogikos (toliau – IPP) studijų programos Apskritojo stalo diskusijoje buvo minima, jog IPP studentai turėtų tobulinti komunikacijos valdymo įgūdžius. Pažymėtina, jog socialinis kontaktas su tėvais ir vaiku – vienas svarbiausių veiksnių nuotolinio ugdymo sąlygomis. Efektyvių komunikavimo įgūdžių poreikis ypač išryškėja įvedus nuotolinį ugdymą bei pritaikius kitas kontaktų ribojimo priemones ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigose. Ribojamas su vaikais tiesiogiai kontaktuojančių specialistų skaičius, bendros projektinės veiklos ir užsiėmimai tarp skirtingų įstaigų; ribojamas tiesioginis kontaktas tarp IPP specialistų ir ugdytinių tėvų, o kasdienė ir tikslinė komunikacija keliasi į nuotolines priemones: telefoną, internetą, socialinių tinklų grupes, išmaniąsias programėles. Tačiau išsamių metodinių priemonių nuotolinės komunikacijos žinioms perteikti ir įgūdžiams ugdyti nėra parengta. IPP studentams kyla būtinybė analizuoti praktinę nuotolinės komunikacijos patirtį bei įgyti šios srities žinių ir įgūdžių. Siekiant tobulinti IPP studentų nuotolinio komunikavimo kompetenciją pasirinkta studentų pilietinė, bendradarbiavimo skatinimo ir su konkrečios studijų programos ypatumais susijusi iniciatyva, kurios metu studentai tobulins profesinės komunikacijos kompetenciją, t. y. mokėjimą ir sugebėjimą užmegzti ir puoselėti ryšius su ikimokyklinio ugdymo įstaigos bendruomene (vaikais, tėvais/globėjais, pagalbos specialistais, kolegomis) pasitelkiant nuotolines komunikacijos priemones. Taip pat studentai tobulins asmeninio tobulėjimo ir mokėjimo mokytis kompetenciją (mokytis visą gyvenimą, grindžiant profesinės veiklos refleksija, nuolatiniu žinių ir gebėjimų atnaujinimu), kultūrinę kompetenciją (kurti tvarią ir atsakingą visuomenę, dalyvauti visuomenės ir švietimo kaitos procesuose, veikiant kūrybiškai ir atvirai), naujų technologijų ir informacijos valdymo kompetenciją (mokėjimas ir sugebėjimas naudotis skaitmeninėmis technologijomis ir įranga, informacijos paieškos šaltiniais, ugdyti ugdytinių informacinę ir virtualaus bendravimo kultūrą sistemingai plėtojant jų skaitmeninį raštingumą). Įsitraukimas į projekto veiklų organizavimą ir įgyvendinimą, darbas mokslinėse dirbtuvėse su kitų aukštųjų mokyklų studentais ugdys IPP studentų vadybines ir bendradarbiavimo kompetencijas. Projekto įgyvendinimo forma – edukacinių renginių ciklas, sudarytas iš mokymų / seminarų, diskusijų, mokslinių dirbtuvių. Siūloma renginių įvairovė didins IPP studentų įsitraukimą bei skatins aktyvumą. Projekto „Ikimokyklinės ir priešmokyklinės pedagogikos studentų komunikacijos nuotoliniu būdu įgūdžių tobulinimas“ naujumas bei išskirtinumas pasireiškia per: 1. Mokymus ves ne tik Lietuvos, bet ir užsienio šalies (Estijos arba Lenkijos) edukologijos ir komunikacijos ekspertai. 2. Trys Klaipėdos ikimokyklinio ugdymo įstaigos pasidalins savo praktine patirtimi. Studentai dalyvaus diskusijoje su pedagogais-praktikais, t.y. susipažins su bendravimo nuotoliniu būdu ypatumais ne tik teoriniu aspektu, bet ir suvoks tokio bendravimo realybę. 3. Diskusijoje su ugdytinių tėvais/globėjais atskleis jų lūkesčius, su kokias sunkumais susiduriama bendraujant nuotoliniu būdu. 4. Mokslinių dirbtuvių, kaip įtraukaus ir interaktyvaus metodo, vykdymas skatins studentų kūrybiškumą, mokslinį ir kritinį mąstymą, užtikrins sužinotos informacijos sisteminimą. Projekte dalyvaujantys IPP studentai parengs projekto rezultatus sisteminantį ir apibendrinantį plakatą „Nuotolinės komunikacijos modelis ikimokyklinio ugdymo įstaigoje“. |
| Projekto tikslas | Tobulinti ikimokyklinės ir priešmokyklinės pedagogikos studentų komunikacijos įgūdžius. |
| Projekto dalyviai, dalyvių skaičius | Projekte dalyvaus Ugdymo mokslų (Pedagogika M01) krypties studijų programose studijuojantys studentai. Projekto vykdymo komandą sudarys 8 Klaipėdos valstybinės kolegijos, 4 Vilniaus kolegijos, 4 Kauno kolegijos ir 4 Panevėžio kolegijos IPP studentai (20 studentų). Projekto mokymuose, diskusijose, dirbtuvėse bei viešinimo renginyje dalyvaus 210 IPP studentų. Iš viso dalyvaus 210 ikimokyklinio ugdymo pedagogikos studentų. |
| Projekto veiklos | 1. Projekto partnerių nuotolinis susitikimas. 2. Komandos formavimo dirbtuvės. 3. Komunikacijos eksperto mokymai „Komunikacijos reiškinio ypatumai“. 4. Komunikacijos eksperto mokymai „Bendravimo ypatumai su skirtingomis tikslinėmis grupėmis“. 5. Mokslinės dirbtuvės „Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogo bendravimo temos/aspektai su skirtingomis tikslinėmis grupėmis“. 6. Diskusija su IPP praktikais-ekspertais „Bendravimo su vaikais ir jų tėvais specifika/ypatumai“. 7. Lietuvos ir užsienio ekspertų mokymai „Nuotolinės komunikacijos formos ir būdai“. 8. Diskusija su IPP praktikais-ekspertais „Nuotolinės komunikacijos praktika ikimokyklinio ugdymo įstaigoje“. 9. Mokslinės dirbtuvės „Nuotolinės IPP specialistų ir tėvų komunikacijos iššūkiai“. 10. Diskusija su ikimokyklinio ugdymo įstaigas lankančių vaikų tėvais / globėjais „Nuotolinės komunikacijos iššūkiai ir sprendimo galimybės“. 11. Mokslinės dirbtuvės „Nuotolinės komunikacijos modelio struktūrinių dalių aptarimas“. 12. Mokslinės dirbtuvės „Nuotolinės komunikacijos modelio formavimas“. 13. Edukacinių renginių rezultatų viešinimo seminaras. |
| Laukiami projekto įgyvendinimo rezultatai | Įgyvendinus projektą numatomi tokie rezultatai bei jų įvertinimas: 1. 210 Lietuvos aukštųjų mokyklų IPP studentų dalyvaus mokymuose, kuriuose tobulins komunikacijos kompetenciją bei įgis bendravimo įgūdžių su skirtingomis tikslinėmis grupėmis. 2. 210 projekte dalyvaujančių IPP studentų mokslinėse dirbtuvėse numatys bendravimo su skirtingomis tikslinėmis grupėmis temas bei išskirs nuotolinės komunikacijos struktūrines dalis. 3. 210 Klaipėdos valstybinės kolegijos, Panevėžio, Kauno ir Vilniaus kolegijų IPP studentų diskusijose su IPP praktikais-ekspertais bei ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvais praktiškai susipažins su bendravimo su vaikais ir jų tėvais ypatumais, aptars nuotolinę komunikaciją ikimokyklinio ugdymo įstaigoje bei susipažins su ugdytinių tėvų patiriamais nuotolinės komunikacijos iššūkiais. 4. 20 projekto partnerių studentų išmoks bendradarbiauti tarpusavyje kaip projekto įgyvendinimo komanda, pasidalindami projekto veiklas, koordinuodami dirbtuves, suformuodami nuotolinės komunikacijos modelį, viešindami projekto radinius edukacinių renginių rezultatų viešinimo seminare. Šio rezultato pasiekimas bus įvertintas: 5. Ne mažiau nei 60 plakatų „Nuotolinės komunikacijos modelis ikimokyklinio ugdymo įstaigoje“ bus perduoti aukštųjų mokyklų socialiniams partneriams – ikimokyklinio ugdymo įstaigoms. 40 plakatų pasiliks projekte dalyvaujančioms aukštosioms mokykloms ir bus naudojami studijų procese. 6. Taip pat projektas bus naudingas visuomenei, kadangi baigę studijas šie studentai taps motyvuotais IPP pedagogais, gebančiais sėkmingai komunikuoti su skirtingomis tikslinėmis grupėmis nuotoliniu būdu, organizuojant kokybišką ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų ugdymą. |
| Projekto partnerių pavadinimai | Klaipėdos lopšelis darželis „Čiauškutė“ Klaipėdos lopšelis darželis „Žiogelis“ Klaipėdos lopšelis darželis „Vyturėlis“ Vilniaus kolegija Kauno kolegija Panevėžio kolegija |
