Panko.lt
Studentų priėmimas: tel. +370 607 96156

Panevėžio kolegijos studentams rūpi sveikatos temos

2024-10-04

III kurso bendrosios praktikos slaugytojai, besimokantys  Panevėžio kolegijos Biomedicinos mokslų fakultete, pakvietė ligonių kasos atstovus pasidalinti informacija apie privalomąjį sveikatos draudimą (PSD) ir su juo susijusius dalykus. Tarp šių studentų yra jau dirbančių gydymo įstaigose, tad Panevėžio teritorinės ligonių kasos Gyventojų aptarnavimo skyriaus patarėja Laura Nakrošienė vos spėjo atsakinėti į smalsios ir aktyvios auditorijos klausimus.

Ar yra ribos, kiek kartų galima naudotis Europos sveikatos draudimo kortele (ESDK)?

Ar vaikui reikalinga atskira ESDK, jei jis į kitą Europos šalį vyksta su tėvais?

Ar PSD skolos yra paveldimos?

Kam atitenka už prirašytus gyventojus gydymo įstaigoms skiriamos nepanaudotos lėšos, jei ne visi gyventojai lankosi poliklinikose?

Jei gyvenant užsienyje, bet norint gydytis Lietuvoje naudinga turėti dokumentą S1, kaip gauti šį dokumentą iš kitos šalies?

Klausimai – aktualūs ne vienam, tad pateikiame atsakymus į juos.

  1. Naudojimasis ESDK nėra vienkartinis. PSD apdraustam žmogui, turinčiam galiojančią ESDK, kitoje Europos Sąjungos (ES) šalyje, taip pat Lichtenšteine, Islandijoje, Norvegijoje, Šveicarijoje ir Jungtinėje Karalystėje būtinoji medicinos pagalba dėl ūmaus susirgimo teikiama tiek kartų, kiek to prireikia. Suteiktų paslaugų išlaidas apmoka tos šalies ligonių kasa (arba panašias funkcijas atliekanti institucija), kurioje buvo išduota ESDK.
  2. Kiekvienam Lietuvoje PSD apdraustam vaikui, net ir kūdikiui, išduodama atskira ESDK. Šios kortelės išdavimas yra nemokamas.
  3. PSD skolos, kaip ir kitos gyventojų skolos, yra paveldimos. Dėl tokių skolų paveldėjimo detalių išaiškinimo reikia kreiptis į notarą. Gyventojams primename, kad PSD įmokas mokėti būtina visiems, kurie yra deklaravę gyvenamąją vietą Lietuvoje. Kitaip skolos gali tapti našta ne tik pačiam, bet ir turtą paveldintiems artimiesiems.
  4. Už prirašytus gyventojus skiriamos lėšos lieka gydymo įstaigoje, net jei dalis gyventojų ir nesilanko pas šeimos gydytojus. Iš tų lėšų gydomi sunkiau sergantys ir dažniau pas gydytojus besilankantys pacientai, mokami atlyginimai medikams, perkama įranga ir priemonės, atsiskaitoma už komunalines paslaugas ir kt.
  1. Kurios nors ES šalies, Norvegijos, Islandijos, Lichtenšteino, Šveicarijos ar Jungtinės Karalystės apdraustieji, persikėlę gyventi į kitą ES šalį, turi teisę į nemokamą sveikatos priežiūrą gyvenamojoje šalyje. Taigi tokią teisę turi ir Lietuvoje gyvenantys, tačiau kitose ES šalyse dirbantys bei socialinio draudimo įmokas mokantys mūsų piliečiai. Kaip viskas vyksta?

Dėkojame Panevėžio kolegijos Slaugos ir akušerijos studijų krypties slaugos studijų programos komiteto pirmininkei Vidai Elijošaitienei už organizuotą susitikimą, o studentams – už žinias ir aktyvumą!

Panevėžio teritorinė ligonių kasa

Galimi darbdaviai: