GLOBALIZACIJOS, DARBO RINKOS IR AUKŠTOJO MOKSLO SĄSAJOS EUROPOJE, LIETUVOJE IR PANEVĖŽYJE
LR Seimo narys Ramūnas Vyžintas XIII-osios tarptautinės mokslinės konferencijos „Mokslo ir studijų tendencijos globalizacijos sąlygomis (SCEDU’2025)“ metu ne tik pasveikino susirinkusius, bet ir pristatė pranešimą „Globalizacijos, darbo rinkos ir aukštojo mokslo sąsajos Europoje, Lietuvoje ir Panevėžyje“.
__________________
GLOBALIZACIJOS, DARBO RINKOS IR AUKŠTOJO MOKSLO SĄSAJOS EUROPOJE, LIETUVOJE IR PANEVĖŽYJE
Šioje analitinėje apžvalgoje nagrinėjamas aukštojo mokslo prisitaikymas prie globalizacijos daugiapakopiu požiūriu. Analizė pradedama makro lygmeniu, nagrinėjant Europos masto politikos ir mokymo programų tendencijas, kurias lemia globalių kompetencijų poreikis ir glaudesnis tarpvalstybinis bendradarbiavimas. Vėliau pereinama prie mezo lygmens, tiriant sudėtingas švietimo ir darbo rinkos sąsajas Lietuvoje ir pabrėžiant nacionalinę strategiją, skirtą nuolatiniam įgūdžių neatitikimui spręsti. Galiausiai, apžvalgoje gilinamasi į mikro lygmenį, pateikiant Panevėžio kolegijos / Valstybinės aukštosios mokyklos atvejo analizę, iliustruojančią, kaip į regioną orientuota institucija gali spręsti specifinį darbo jėgos trūkumą ir tapti vietos konkurencingumo katalizatoriumi. Apžvalga baigiama į ateitį orientuota tendencijų analize ir strateginėmis rekomendacijomis aukštojo mokslo institucijoms, siekiančioms stiprinti savo vaidmenį vis labiau susietame pasaulyje.
Aukštojo mokslo aplinka Europoje išgyvena didžiulę transformaciją, kurią skatina globalizacija. Tai apima mokymo programų pokyčius, o pagrindinė to priežastis – poreikis parengti studentus pasauliui, kuriame ekonominės, socialinės ir technologinės ribos darosi vis pralaidesnės. Šis pokytis reiškia perėjimą nuo į nacionalinę valstybę orientuoto modelio prie tokio, kuris apima pasaulinę tarpusavio priklausomybę, reaguojant į ekonomiką, reikalaujančią platesnių įgūdžių ir požiūrio absolventų. Aukštojo mokslo institucijos (AMI) yra priverstos integruoti tarptautines perspektyvas, pasaulinius iššūkius, tokius kaip klimato kaita ir tvarumas, bei tarpkultūrines kompetencijas į savo pagrindines programas. To tikslas – ugdyti „pasaulio piliečius“, turinčius ne tik specializuotų žinių, bet ir platų požiūrį bei kultūrinį sąmoningumą, reikalingą norint sėkmingai veikti įvairiose profesinėse aplinkose. Tačiau šiame procese susiduriama su iššūkiu, kaip subalansuoti pasaulinio turinio integravimą, išlaikant vietos aktualumą ir kultūrinį identitetą, taip išvengiant „neokolonializmo“, kai dominuojantys akademiniai modeliai menkina unikalias nacionalinių universitetų misijas.
Esminės kompetencijos globaliam pasauliui ir ES
Pagrindinės kompetencijos, kurios yra svarbiausios šiuolaikiniame aukštajame moksle:
Pasaulinės perspektyvos ir tarpkultūrinė kompetencija. Mokymo programos aktyviai pertvarkomos, siekiant skatinti kritinį mąstymą apie pasaulines sistemas ir ugdyti tai, kas vadinama tarpkultūrine kompetencija. Tai galėtų būti apibrėžta kaip gebėjimas efektyviai ir tinkamai bendrauti tarpkultūrinėse situacijose. Toks gebėjimas turėtų peržengti paprastą kitų kultūrų išmanymą, pabrėžiant gebėjimą prisitaikyti, kultūrinį savęs suvokimą ir gebėjimą kvestionuoti savo prielaidas bei stereotipus.
Daugiakalbystė. Daugiakalbio ugdymo integravimas yra tiesioginis ir praktiškas atsakas į tarptautinių korporacijų ir tarptautinių organizacijų veiklos poreikius. Šis dėmesys atspindi pagrindinį šiuolaikinio europinio identiteto principą, kuris palaiko įvairovę ir daugiakalbystę kaip privalumus, kuriuos reikia puoselėti, o ne siekti kultūrinio ar kalbinio suvienodinimo.
Skaitmeniniai ir žalieji įgūdžiai. ES politikoje didelis dėmesys skiriamas „dvejopai – žaliajai ir skaitmeninei – pertvarkai“. Europos universitetų strategija aiškiai įpareigoja aukštojo mokslo institucijas suteikti studentams galių tapti lyderiais šiose srityse. Tai dar labiau įtvirtina „Įgūdžių sąjungos“ iniciatyva, kuri ragina stiprinti švietimą tokiose srityse kaip dirbtinis intelektas, kibernetinis saugumas ir įgūdžiai, reikalingi ekonomikos dekarbonizacijai.
Europos aukštojo mokslo raidą reikšmingai formavo ir paspartino ES lygmens politika. Pradžioje tai buvo logistinis palengvinimas ir diplomų pripažinimo programos, tokios kaip „Erasmus“, tačiau vėliau pereita prie gilesnės integracijos per Bolonijos procesą, kuris standartizavo laipsnių struktūras, pabrėžė mokymosi rezultatus ir apskritai siekė sukurti vientisą ir palyginamą Europos aukštojo mokslo erdvę (EAME). Dabartinė Europos universitetų iniciatyva skatina tarpvalstybinius aljansus kurti vientisus tarpuniversitetinius miestelius, išteklių fondus ir jungtinius laipsnius, siekiant galutinio tikslo – Europos laipsnio, automatiškai pripažįstamo visoje ES.
Atotrūkio mažinimas: švietimas, globalizacija ir Europos darbo rinka
Globalizacija Europos darbo rinkai daro dvejopą poveikį. Tai galingas darbo vietų kūrimo variklis – viena iš penkių darbo vietų ES (38 milijonai) priklauso nuo eksporto už ES ribų. Šios darbo vietos yra vidutiniškai 12 % geriau apmokamos ir reikalauja aukštos kvalifikacijos darbuotojų. Tai sukuria aiškų ir neatidėliotiną poreikį švietimo sistemai, galinčiai parengti darbo jėgą, turinčią pažangių, pasauliniu mastu aktualių kompetencijų. Kartu tai didina konkurenciją, lemia gamybos perkėlimą į užsienį, įmonių uždarymą ir didelį darbo vietų praradimą žemesnės kvalifikacijos sektoriuose, pavyzdžiui, gamyboje. Ši dinamika prisideda prie didėjančio pajamų atotrūkio tarp aukštos ir žemos kvalifikacijos darbuotojų ir yra siejama su pastarosios grupės atlyginimų stagnacija. Šios socialinės ir ekonominės pasekmės sukuria galingą, netiesioginį postūmį švietimo politikai, nes mokymasis visą gyvenimą ir persikvalifikavimas yra laikomi esminėmis priemonėmis šiems ekonominiams pokyčiams valdyti politiniu ir socialiniu požiūriu. ES atsakas į visa tai išsivystė nuo reaktyvių, kompensacinių priemonių, tokių kaip Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas (įsteigtas 2006 m.), socialinės apsaugos tinklas atleistiems darbuotojams, praradusiems darbą dėl globalizacijos, iki iniciatyvios „Įgūdžių sąjungos“ iniciatyvos (paskelbtos 2025 m.). Ši naujausia iniciatyva yra sisteminė investicija į žmogiškąjį kapitalą, kuria siekiama spręsti įgūdžių neatitikimo (pagrindinės darbo rinkos pažeidžiamumo priežasties) problemą. Tai reiškia, kad švietimo sistemos turi tapti lankstesnės ir geriau reaguoti į žaliąją ir skaitmeninę pertvarką, skatinant mokymąsi visą gyvenimą ir universitetų bei verslo bendradarbiavimą.
Lietuvos atsakas ir Panevėžys kaip nacionalinių iššūkių mikrokosmosas
Lietuvoje 2021–2030 metų Nacionaliniu pažangos planu (NPP) siekiama didinti švietimo įtrauktį ir veiksmingumą, kad būtų tenkinami individo ir visuomenės poreikiai. Politikos dokumentuose aiškiai pripažįstama pagrindinė problema – „aukštojo mokslo sistemos teikiamų įgūdžių ir darbo rinkos poreikių neatitiktis“, nurodant tiek specialistų trūkumą didelę paklausą turinčiose srityse, tiek „perteklines kvalifikacijas“, o tai reiškia, kad daug absolventų dirba darbus, nereikalaujančius aukštojo mokslo laipsnio. Tai rodo sistemos neefektyvumą, nes ji gali rengti absolventus, turinčius įgūdžių, kurių aukšto lygio paklausa yra nepakankama. Reaguojant į tai, nacionalinė strategija ragina konsoliduoti AMI tinklą, optimizuoti kolegijas ir reformuoti finansavimo modelį, teikiant pirmenybę kokybei ir atitikimui darbo rinkos poreikiams, o ne vien studentų skaičiui.
Panevėžio regionas yra puikus šių iššūkių pavyzdys. Jo regioninės plėtros planas sieja švietimą su ekonomine strategija. Regiono plėtrai vadovauja Panevėžio regiono plėtros taryba, kuri prižiūri Panevėžio regiono plėtros plano 2022–2030 m. įgyvendinimą. Šiame plane numatytos konkrečios priemonės, skirtos „Švietimo paslaugų prieinamumo didinimui“ ir „Ekonomikos augimo skatinimui“, o tai rodo politinį švietimo ir ekonominės strategijos ryšį regioniniu lygmeniu. Svarbu tai, kad išsami „Investuok Lietuvoje“ analizė rodo kritinį inžinerinės ir techninės kvalifikacijos specialistų trūkumą. Regioninės profesinės mokyklos praneša apie mechatronikos ir transporto priemonių elektronikos specialistų trūkumą, o Užimtumo tarnybos barometras rodo didelę žemės ūkio mašinų mechanikų ir remontininkų ar technikų paklausą.
Būdama pagrindinė regiono valstybinė AMI, Panevėžio kolegija / Valstybinė aukštoji mokykla yra pajėgi užpildyti šią spragą ir kitaip veikti kaip gyvybiškai svarbus regioninės plėtros variklis. Ji siūlo įvairius profesinio bakalauro laipsnius ir vykdo taikomuosius mokslinius tyrimus, susijusius su regiono ekonomika. Jos Technologijos mokslų fakultetas siūlo studijų programas, tiesiogiai atitinkančias nustatytus regiono poreikius, įskaitant Informatikos inžineriją, Elektronikos inžineriją ir robotiką, Elektromechaniką ir Statybos inžineriją. Šios programos yra pagrindinis turtas, kuriuo kolegija gali pasinaudoti. Tačiau egzistuoja didelis neatitikimas: 2021–2022 m. tik 16 % jos studentų studijavo inžinerijos mokslus, nepaisant didelės būtent šių specialistų paklausos regiono darbo rinkoje.
Panevėžio kolegija yra užmezgusi oficialius ryšius su pagrindiniais regiono darbdaviais, įskaitant regioninius pramonės dalyvius, tokius kaip „Panevėžio statybos trestas“ (statyba), „Lietkabelis“ (gamyba) ir „AQ Wiring Systems“ (laidai ir elektromechaninės sistemos). Panevėžio kolegija yra pripažinta partnerė platesnėse regioninėse iniciatyvose, pavyzdžiui, robotikos centre „RoboLabas“, skirtame STEAM ugdymui skatinti. Vis dėlto anksčiau minėtas mažas studentų skaičius rodo, kad šios partnerystės dar nevirsta tvirtu ar pakankamai patraukliu talentų rengimo kanalu. Todėl kyla klausimas, kokiu mastu šie pramonės partneriai aktyviai dalyvauja bendrai kuriant mokymo programas, finansuojant modernias laboratorijas ir teikiant struktūrizuotas, su darbu integruoto mokymosi galimybes, pavyzdžiui, pameistrystę.
Strateginės rekomendacijos ateičiai
Siekdamos padidinti konkurencingumą ir įvykdyti savo regioninę misiją, tokios AMI kaip Panevėžio kolegija turi prisitaikyti prie kylančių tarpvalstybinio bendradarbiavimo, lankstaus ir skaitmeninio mokymosi tendencijų bei tvarumo imperatyvo. Regioninės institucijos konkurencingumą užtikrina tapimas nepakeičiamu vietos ekonomikos ramsčiu, o ne didelių universitetų imitavimas. Sutelkdama dėmesį į tai, kad taptų specifinių talentų, kurių reikia regiono ekonomikai, tiekėja, kolegija gali užtikrinti savo ilgalaikį aktualumą ir sėkmę. Remiantis tuo, pateikiamos kelios strateginės rekomendacijos:
- Pereiti nuo patariamųjų tarybų prie aktyvaus bendro mokymo programų kūrimo, steigti pramonės finansuojamas ir aprūpintas laboratorijas ir padaryti su darbu integruotą mokymąsi (pvz., privalomąją pameistrystę ir bendradarbiaujamąjį mokymą) pagrindiniu didelę paklausą turinčių techninių laipsnių bruožu.
- Remtis regioniniais duomenimis, siekiant strategiškai perskirstyti išteklius, rinkodaros pastangas ir galbūt net dėstytojų tobulinimą, kad būtų plėtojamos programos, atitinkančios dokumentuotus vietos ekonomikos poreikius, pavyzdžiui, inžinerijos ir kitos, nurodytos „Investuok Lietuvoje“ analizėje, siekiant sumažinti įgūdžių atotrūkį. Dėl to taip pat gali prireikti konsoliduoti arba pertvarkyti programas, kurias baigus nuolat susiduriama su absolventų nepakankamu užimtumu.
- Naudoti technologijas virtualioms mainų programoms ir bendriems internetiniams tarptautinio mokymosi projektams su partneriais Europos universitetų aljansuose, kad pasaulinės kompetencijos būtų prieinamos visiems studentams. Daugiakalbių modulių ir tarpkultūrinių projektų integravimas visose studijų programose daro internacionalizaciją įtraukią ir prieinamą, atitinkančią ES tikslą puoselėti bendrą europinį identitetą.
- Spartaus kvalifikacijos kėlimo ir persikvalifikavimo paklausa yra didelė galimybė. Verta eksperimentuoti su idėja bendradarbiauti su regioninėmis institucijomis kuriant ir siūlant tikslines mikrokredencialus, mokymo kursus ir profesinius sertifikatus esamai darbo jėgai, derinant su ES („Įgūdžių sąjunga“) ir nacionaliniais mokymosi visą gyvenimą prioritetais.
Šie vieni kitus pastiprinantys veiksmai gali sukurti teigiamą ciklą, kuris sustiprina institucijos, kaip gyvybiškai svarbaus regioninės gerovės variklio, vaidmenį.
