PANEVĖŽIO KOLEGIJOJE TAIKOMŲJŲ TYRIMŲ SPRENDIMAI REGIONO PRAMONEI IR TVARIAI PLĖTRAI
Panevėžio kolegija – valstybinė aukštoji mokykla ir regioninis taikomojo mokslo centras, telkiantis studijas ir MTEP veiklas, orientuotas į vietos ekonomikos bei viešojo sektoriaus poreikius. Kolegijos vizijoje pabrėžiamas modernumas, socialinė atsakomybė ir darnus vystymasis, o misijoje – žiniomis ir praktiniais gebėjimais grįstos studijos bei regiono potencialo telkimas taikomajai veiklai.
Institucija nuosekliai rengia specialistus, gebančius dirbti spartaus technologijų kitimo sąlygomis ir kurti pridėtinę vertę verslui bei bendruomenei. Pagrindinės kolegijos MTEP veiklos kryptys apima išmaniąsias informacines ir duomenų analitikos sistemas, robotizuotų bei automatizuotų procesų inžineriją, energinio efektyvumo ir tvarios statybos sprendimus, visuomenės sveikatos ir gerovės technologijas, taip pat organizacijų valdymo ir viešosios politikos inovacijas.
Taikomoji mokslinė veikla vykdoma glaudžiai bendradarbiaujant su socialiniais ir verslo partneriais. Tokia praktinė orientacija užtikrina greitą mokslo žinių pavertimą sprendimais, kurie stiprina regiono ir šalies konkurencingumą bei prisideda prie tvarios ekonominės plėtros.
Perdirbto PVC technologija kabelių apvalkalams (AB „Lietkabelis“)
Reaguojant į kabelių pramonės siekį mažinti pirminių plastikų vartojimą ir CO₂ pėdsaką, Panevėžio kolegija kartu su AB „Lietkabelis“ įgyvendina projektą, skirtą PVC antrinio panaudojimo technologijos kūrimui laidų apvalkalams. Tyrimų metu derinami medžiagų mišinių sudėties tyrimai, bandymų planavimas ir technologinės integracijos protokolų kūrimas, siekiant pritaikyti sprendimą pramoninėje gamyboje.
Projektą finansuoja Europos Sąjunga ir jo trukmė nuo 2024 m. spalio 1 d. iki 2027 m. balandžio 1 d. Tikimasi, kad sukurta technologija leis reikšmingai padidinti perdirbto PVC dalį gaminiuose, nesumažinant jų eksploatacinių savybių ir atitinkant pramonės kokybės standartus.
Projekto rezultatai turės daugiapakopį poveikį:
– Regionui – žiedinės ekonomikos principų diegimas aukštos pridėtinės vertės gamyboje ir naujų kompetencijų plėtra vietos darbo rinkoje;
– Verslui – mažesnės žaliavų sąnaudos, tvaresnės gamybos praktikos ir aiškesni „žalumo“ įrodymai;
– Studentams – galimybė dalyvauti medžiagotyros bandymuose ir susipažinti su jų taikymu gamyboje;
– Visuomenei – mažesnis plastiko atliekų kiekis ir CO₂ emisijų sumažinimas.
Robotizuota medinių detalių šlifavimo sistema (UAB „Techvitas“)
Netaisyklingos formos detalių šlifavimas pramonėje išlieka lėtas ir nevienodo tikslumo procesas, todėl Panevėžio kolegijos tyrėjai kartu su partneriais kuria robotizuotą automatinę šlifavimo sistemą, pasižyminčią prisitaikančiais moduliais ir integruotu procesų duomenų rinkimu. Sprendimas orientuotas į pilotinės validacijos etapą ir serijinės įrangos versijos sukūrimą, skirtą medienos pramonei.
Projektą finansuoja Europos Sąjunga ir jo trukmė nuo 2024 m. liepos 2 d. iki 2026 m. liepos 2 d. Numatomos projekto naudos apima gamybos ciklų trumpinimą, broko mažinimą ir dulkių emisijų kontrolę, o kaupiami proceso duomenys sudaro sąlygas kokybės užtikrinimo praktikų diegimui mažose ir vidutinėse įmonėse.
Projektas taip pat turi edukacinį poveikį – studentai įgyja praktinių įgūdžių dirbdami su „Pramonė 4.0“ technologijomis realių užduočių kontekste. Regionui tai reiškia produktyvesnes gamybos linijas, saugesnes darbo vietas ir didesnį ekonominį konkurencingumą, stiprinant taikomųjų tyrimų ir pramonės bendradarbiavimo sinergiją.
In-PCB elektromagnetais valdomi feroskysčiai (UAB „Optronika“)
Tyrimas buvo atliktas Panevėžio mechatronikos centre pagal UAB „Optronika“ užsakymą. Jo tikslas – kurti kompaktiškas, be mechaninių dalių veikiančias adaptyvias optines sistemas, kurioms būtinas tikslus skysčio valdymas paviršiuje.
Kolegijos tyrėjų komanda sukūrė ir išbandė devynias dviejų sluoksnių PCB spiralinių elektromagnetų konfigūracijas, siekdama įvertinti feroskysčio lašo fiksavimo ir transportavimo galimybes. Laboratorinių bandymų metu pasiektas 2,35 mT magnetinis laukas (T35 W0.15, 500 mA) ir 3,72 mT, įvedus 1 mm plieno sluoksnį. Lašas stabiliai laikėsi iki 7,4° paviršiaus pasvirimo, tačiau esant 400 mA srovei spiralė įkaisdavo iki ~70 °C per 13 s, todėl numatyti aušinimo sprendimai.
Gauti rezultatai patvirtina taškinio feroskysčio fiksavimo galimybę ir sudaro prielaidas lašo transportui tarp taškų, optimizuojant magnetinių laukų sekas ir integruojant branduolius. Tyrimo poveikis apima naujų kompetencijų formavimą optoelektronikos srityje, potencialias produktų kryptis (pvz., adaptyvūs optiniai filtrai, sensoriniai paviršiai) bei studentų įtraukimą į eksperimentinės plėtros procesus, stiprinant ryšius su regiono aukštos pridėtinės vertės įmonėmis.
