Žvilgsnis į praeitį – įkvėpimas ateičiai

Panevėžio kolegijoje atidaryta dokumentų paroda ,,Pedagoginis institutas Panevėžyje 1939 m.“ sulaukė ne tik kolegijos bendruomenės, bet ir miesto kultūra ir švietimu besidominčiųjų dėmesio.
Parodą pristatęs jos autorius – istorikas, ilgametis Panevėžio apskrities archyvo vadovas Leonas Kaziukonis pasidžiaugė, jog ji atidaroma būtent Panevėžio kolegijoje, kuri yra miesto Alma Mater – svarbiausias švietimo ir kultūros židinys. Ji įsikūrusi toje vietoje kur prieš keletą dešimtmečių savo veiklą vykdė ir žymų pėdsaką miesto kultūros veide paliko Panevėžio mokytojų seminarija. Sveikintina, sakė jis, kad Panevėžio kolegija iki šiol puoselėja pedagogų rengimo tradicijas.
L. Kaziukonis pažymėjo, jog paroda buvo parengta prieš ketverius metus, tačiau prieš tai – surinkti iš archyvų, muziejų, bibliotekų dokumentus, nuotraukas, daiktinius eksponatus – prireikė nemažai laiko. Jos tikslas – priminti oficialią Pedagoginio instituto Panevėžyje istoriją. Ir nors jis, atkeltas iš Klaipėdos 1939 pavasarį mūsų mieste ilgai neužsibuvo, po pusmečio buvo iškeltas į Vilnių, tačiau paliko ryškų pėdsaką miesto švietimo istorijoje. Pasak istoriko, Panevėžyje veikęs pedagoginis institutas, įkvėpė gyvybės ir miesto kultūrinam gyvenimui. Apie tai byloja Panevėžyje išleistas leidinys ,,Pedagoginis metraštis“, saugomas Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės – Bitės viešojoje bibliotekoje. Verta pažymėti ir tai, kad į Panevėžį iš Klaipėdos perkeltą pedagoginį institutą baigė pedagogas, poetas Petras Zablockas ir Lietuvos partizanų vadas Adolfas Ramanauskas – Vanagas.
Parodoje atskleidžiami ir mažai žinomi faktai apie tai, kad 1936 m. Panevėžyje turėjo būti įsteigtas pedagoginis institutas. Ir nors, pasak L. Kaziukonio, dokumentai rodo, kad viskas buvo tam paruošta, dėl neaiškių priežasčių pedagoginis institutas nebuvo atidarytas. ,,Dėl ko taip atsitiko, kokia buvo priežastis, lieka neaišku, nes dokumentų atsakančių į šį klausimą kol kas nerasta,“- sakė istorikas. Viena aišku, kad norinčių studijuoti Panevėžyje buvo daug. Tai atsispindi išlikusiuose dokumentuose: daug prašymų būta iš Šiaulių, Alytaus, Tauragės, o daugiausia iš Panevėžio apskrities.
Pristatęs Panevėžio kolegijos pastatų raidą, apžvelgęs kaip jie keitėsi, jis akcentavo, jog vieta, kur įsikūrusi ši mokslo įstaiga yra ypatinga, nes čia saugomos švietimo tradicijos.
Parodos atidaryme sveikinimo žodį taręs kolegijos direktorius Gediminas Sargūnas pažymėjo, kad nors Panevėžio kolegijos istorija dar nėra ilga, tačiau jos istorinės šaknys yra labai gilios. Mokslas, anot jo, dažnai priklauso nuo politikos: 1936 m. Panevėžyje nebuvo lemta įsteigti pedagoginio instituto, prieš kelerius metus buvo panaikintas Lietuvos edukologijos universitetas, o viso to pasekmė – šiandien šalyje didžiulis pedagogų trūkumas. ,,Mes turime gilias pedagogų rengimo tradicijas. Tas periodas aprašytas ir detaliai išnagrinėtas 2016 m. kolegijos išleistoje knygoje ,,Nuo mokytojų seminarijos iki Panevėžio kolegijos“. Be to, kas kart nuo istorijos nubraukiame dulkių sluoksnį: apie tai kalba prieš daugiau nei dešimtmetį atidaryta kalbininko Jono Jablonskio, o šiais metais – Juozo Balčikonio auditorijos,“ – sakė kolegijos vadovas. Jis pažymėjo, jog pedagogų rengimo tradicija yra tęsiama iki šiol: kolegijoje rengiami ikimokyklinio ugdymo specialistai, dedamos pastangos, kad būtų įgyvendinta ir pradinio ugdymo programa. Be to, anot G. Sargūno, kolegija sparčiai juda link Taikomųjų mokslų universiteto statuso. Direktorius išreiškė viltį, kad 2029 m. šis projektas bus įgyvendintas.