Parodoje – iššūkiais pažymėta Panevėžio švietimo istorijos dalis – pokaris
Tęsiame gražų ir prasmingą bendradarbiavimą su Šiaulių regioninio valstybės archyvo Panevėžio filialu. I korpuso fojė, antrame aukšte įkurtoje parodų erdvėje #erdvė (Laisvės a.23) dabar galima ne tik pasigėrėti lektoriaus, dailininko Girmanto Rudoko nuolat keičiamomis dailės ar fotografijų darbų parodomis, bet ir pastudijuoti archyvinių dokumentų kopijas, senas nuotraukas, liudijančius atskirus Panevėžio ir kolegijos istorijos etapus.
Vasario 11 d. atidaryta jau antroji dokumentų kopijų stendinė paroda „Iš Panevėžio švietimo istorijos“. Parodos pristatyti buvo pakviesti jos rengėjai, Šiaulių regioninio valstybės archyvo atstovai. Archyvarė-edukatorė Agnė Tučkienė padėkojo kolegijai už bendradarbiavimą ir galimybę parengtą parodą išnešti iš saugyklų į gyvas erdves. Ji kartu su filialo vedėju Martynu Linkevičiumi pakvietė susirinkusius dalyvius nusikelti į pokario metus Panevėžyje ir pasigilinti į to laikotarpio švietimo reikalus.
A. Tučkienė pažymėjo, jog pokario metai įdomūs tuo, kad iki šiol yra likę daug neatsakytų klausimų. Tai sudėtingas ir pilnas iššūkių laikotarpis, kai Panevėžys po sunkių karo metų pradėjo grįžti į normalų gyvenimą. Pasak jos, 1944 m. vokiečių kariuomenei pasitraukus ir į miestą įžengus tarybinei armijai buvo užimta daug pastatų, tarp jų ir mokyklų, kurios buvo paverstos ligoninėmis. Nenuostabu, kad mokslo metai prasidėjo ne, kaip įprasta, rugsėjį, o spalio 2 d. Trūko patalpų, baldų, mokymo priemonių, mokiniams – avalynės ir šiltų rūbų. Artėjo žiema, daugelis pastatų buvo be langų, patalpos nešildomos, nebuvo net išviečių, mokiniai norėdami atlikti gamtinius reikalus turėjo jų ieškoti bėgiodami po visą miestą. Visus šiuos ir kitus faktus edukatorė paliudijo cituodama archyvo bylose saugomus dokumentus, kurių dalį net atsinešė į parodos atidarymą.
Parodos organizatoriai kvietė susirinkusiuosius atsakyti į dabartiniam jaunimui sunkiai suvokiamus klausimus. Pvz.: „kodėl mokslo metai prasidėjo ne įprastai rugsėjo mėnesį, bet spalį?“. Atsakymas – šiuolaikiniam jaunimui dabar sunkiai suvokiamas: mokyklos antrojo pasaulinio karo metais buvo paverstos ligoninėmis, todėl reikėjo laiko, kad jos išsikraustytų iš užimtų patalpų. Pasak edukatorės, 1947 metai reikšmingi tuo, kad buvo priimtas neraštingumo likvidavimo įstatymas. Tuo metu Panevėžyje būta 190 beraščių ir 255 mažaraščiai, kuriuos reikėjo paskirstyti po pradines mokyklas. 1949 metais – pakeista mokyklų struktūra: įvestas privalomas vidurinis mokslas, gimnazijos pertvarkytos į vidurines mokyklas. Šiuos ir daugelį kitų įdomių faktų, įtraukdami parodos atidarymo dalyvius, pažėrė archyvo darbuotojai A. Tučkienė ir M. Linkevičius, o renginyje taip pat dalyvavęs buvęs Panevėžio filialo vedėjas istorikas Leonas Kaziukonis dar papasakojo ir apie tai, ką jam pastaruoju metu pavyko aptikti apie mūsų kolegijos IV pastato istoriją, lankantis archyvuose ir kitose atminties institucijose. Pabrėžė, kokią svarbią reikšmę, tyrinėjant istoriją, turi archyviniai dokumentai ir jų studijos.
Norintieji detaliau įsigilinti į šį sunkumais pažymėtą Panevėžio švietimo istorijos laikotarpį informacijos gali rasti parodos stenduose, kurie kolegijoje bus eksponuojami iki balandžio vidurio.
Paroda parengta atrinkus dokumentus iš Šiaulių regioninio valstybės archyvo Panevėžio filialo fondų, bendradarbiaujant su Lietuvos centriniu valstybės archyvu, Lietuvos naujuoju archyvu, Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės – Bitės viešąja biblioteka, Panevėžio J. Balčikonio ir V. Žemkalnio gimnazijomis.
