Mokslininkės kelias – būdas keisti pasaulį
Simona Vaitkienė įsitikinusi: stereotipas, kad mokslas – vyriška stichija ir didžiųjų miestų privilegija, seniai nebeatitinka realybės.
Ar aukšto lygio mokslas įmanomas regione? Panevėžio kolegijos Taikomųjų tyrimų ir inovacijų centro vadovė, biomedicinos mokslų daktarė Simona Vaitkienė įsitikinusi, kad stereotipas, jog mokslas – vyriška stichija ar didžiųjų miestų privilegija, seniai nebeatitinka realybės.
Jos profesinė patirtis – nuo uždegimo ląstelių aktyvumo tyrimų sergant lėtinėmis kvėpavimo takų ligomis iki robotizuotų sprendimų pramonei – tik patvirtina, kad mokslas gali tapti realiu įrankiu sprendžiant verslo ir visos visuomenės iššūkius.
O inovacijos, anot mokslininkės, gali gimti visur, kur yra smalsumo, žinių ir atkaklumo.
Įsimylėjusi mokslą
Dar mokykloje S. Vaitkienė žinojo, kad jos ateitis vienaip ar kitaip bus susijusi su biologija – rinksis medikės arba mokslininkės kelią.
Ji svarsto, kad tokiam pasirinkimui nemažai įtakos turėjo biologijos mokytoja, gebėjusi įdomiai ir įtaigiai perteikti žinias, savo charizmatiškumu užkrėtusi meile biologijai.
„Ji buvo man autoritetas, savotiškai pastūmėjęs rinktis būtent tokį gyvenimo kelią. Širdis į tą pusę vis linko“, – sako S. Vaitkienė.
Ne mažiau svarbus, o gal net svarbiausias buvo mamos pritarimas – ji dukrą palaikė ir palaiko visuose gyvenimo sprendimuose, skatindama drąsiai siekti užsibrėžtų tikslų.
Dar labiau į mokslo kelią pastūmėjo vyresnėse klasėse susitikimas su Vytauto Didžiojo universiteto Gamtos mokslų fakulteto atstovais. Įdomiai pristatyta biologijos studijų programa nulėmė galutinį sprendimą – Simona pasirinko biologijos studijas Vytauto Didžiojo universitete.
Vėliau tame pačiame universitete baigė ir molekulinės biologijos bei biotechnologijos magistrantūrą.
Ir jau pirmais studijų metais pradėjo dirbti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų Pulmonologijos ir imunologijos laboratorijoje.
Baigusi magistro studijas gabi studentė sulaukė pasiūlymo tęsti mokslinį kelią doktorantūroje ir apgynė daktaro disertaciją tema „Periferinio kraujo neutrofilų ir eozinofilų aktyvumas alergeno sukeltos vėlyvos fazės kvėpavimo takų uždegimo metu sergant astma“.
Į Panevėžį kraustėsi su baime
Po doktorantūros atėjo metas apsispręsti, kur link judėti.
Taip gyvenimas susiklostė, kad sutuoktinis, taip pat biomedicinos mokslų daktaras, šiuo metu vadovaujantis Respublikinei Panevėžio ligoninei, Mindaugas Vaitkus sulaukė darbo pasiūlymo Panevėžyje.
Pasak Simonos, sprendimas persikelti iš Kauno į Panevėžį nebuvo lengvas: naujas miestas, ką tik gimusi jaunėlė dukra, nežinomybė dėl profesinės ateities.
„Iki tol su Panevėžiu neturėjau jokių sąsajų. Gimiau ir augau Kaune. Buvo baimės ir savotiško neužtikrintumo, kaip man seksis svetimame mieste. Bet turėjau stiprų šeimos palaikymą. Užteko pusmečio, kad apsiprasčiau ir įvertinčiau Panevėžio didžiulius privalumus – čia viskas pasiekiama ranka, o ir karjeros galimybių yra“, – šypsosi S. Vaitkienė.
