Ligita Gukauskienė: apie širdies ir kraujagyslių ligas privalu žinoti kiekvienam
Labiausiai paplitusios širdies ligos – miokardo infarktas, stabili ir nestabili krūtinės angina, koronarinė širdies liga. Nuo šių ligų miršta daugiausiai žmonių ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Atsižvelgiant į sergamumą ir mirtingumą nuo širdies-kraujagyslių sistemos ligų, mūsų šalis priklauso didelės rizikos zonai.
Nors Lietuvoje naudojamos modernios diagnostikos ir gydymo priemonės, tačiau mirtingumas nuo šių ligų nemažėja.
Apie tai, kas sukelia, kokie yra pagrindiniai ligos simptomai ir kokios apsisaugojimo galimybės nuo širdies ir kraujagyslių ligų, pasakoja Panevėžio kolegijos, Biomedicinos mokslų fakulteto docentė, dr. Ligita Gukauskienė.
Kas dažniausiai suserga širdies-kraujagyslių sistemos ligomis?
Šiomis ligomis dažniausiai serga vyresnio amžiaus žmonės, dažniau vyrai (53 proc.). Tačiau širdies ir kraujagyslių ligomis pradeda sirgti ir jaunesni žmonės. Vis dažniau šios ligos diagnozuojamos 40 metų amžiaus žmonėms.
Ligas sukeliantys veiksniai yra rūkymas, padidėjąs arterinis kraujo spaudimas, sutrikusi gliukozės apykaita, nutukimas, padidėjąs lipidų kiekis organizme, nepakankamas fizinis aktyvumas, depresija, stresas, amžius, vyriška lytis, paveldimumas.
Kokie pagrindiniai ligos sindromai?
Koronarinė širdies liga – sindromas, kuris pasireiškia staiga, skausmu, nemaloniais pojūčiais, tokiais kaip, didelis nuovargis, silpnumas, dusulys, galvos svaigimas, pykinimas. Jo metu svarbu nutraukti išemiją sukėlusius veiksnius, pailsėti ir stebėti, kad skausmas neužsitęstų, nes užsitęsęs skausmas gali sukelti ūminį miokardo infarktą. Įvykus miokardo infarktui jaučiamas skausmas už krūtinkaulio, viduriniame trečdalyje.
Skausmas būna gniaužiančio pobūdžio, spaudžiantis, deginantis, trunkantis daugiau nei 30 minučių. Ligonis miokardo infarkto metu vemia, jam pučia pilvą. Tačiau prie tokių bendrų simptomų gali pasireikšti ir kiti, kurie nėra būdingi šiai ligai (žagsėjimas, pilvo pūtimas, šalto prakaito pylimas, galvos svaigimas, psichozė ir kt.).
Kaip apsisaugoti nuo tokių ligų?
Norint išvengti šių ligų reikia mesti rūkyti, subalansuoti mityba, koreguoti padidėjusį cholesterolio kiekį kraujyje bei arterinį kraujo spaudimą, didinti fizinį aktyvumą (saikingai). Vengti antsvorio ir nutukimo. Nervinė įtampa padidina kraujyje “streso” hormono kiekį, todėl kiek įmanoma reikia vengti stresinių situacijų.
Kai kuriuos rizikos veiksnius žmogus gali pakeisti, juos kontroliuoti ir, sergant širdies ligomis, pagerinti su sveikata susijusią gyvenimo kokybę. Sumažinus rizikos faktorius, tokius, kaip arterinis kraujo spaudimas, cholesterolio koncentracija kraujyje ir rūkymas, galima perpus sumažinti sergamumą širdies ir kraujagyslių ligomis. Gerinant gyvenimo kokybę, vengiant rizikos veiksnių galima išvengti ir ligų komplikacijų.
