B. Dalmantienė. Myliu savo darbą ir savo studentus!

Ar pažįstate dėstytoją Birutę Dalmantienę?

„Dėstytojauju Panevėžio kolegijoje nuo pirmos šios aukštosios mokyklos darbo dienos. Mačiau, kaip metų tėkmėje keitėsi pirmakursių pasiruošimas ir nusiteikimas studijoms. Dabartiniai Millennials – ambicingi, pasitikintys savimi, nebijantys iššūkių, gyvenantys šia diena ir ieškantys saviraiškos jaunuoliai. Kaip jaučiasi dėstytojas, dirbdamas su savo gyvenimu ne visada patenkintais ir savo žiniomis ir patirtimi labai skirtingais studentais? Jis turi tik vieną išeitį – abipusį susitarimą tarp studento ir dėstytojo dėl to, nuo ko pradės ir kokiais būdais ieškos atsakymų į klausimus, kaip sieks tikslo.

Kodėl myliu savo darbą ir nenorėčiau jokio kito? Ne tik todėl, kad beveik visada atrodo, jog po mano dėstyto dalyko studentai tapo kiek gudresni. Labiausiai todėl, kad kasmet atsiranda tokių, kuriems negana įprasto kurso turinio, kurie verčia ieškoti atsakymų į jų klausimus ir nesvarbu ar jau beveik vidurnaktis ar dar paryčiai į elektroninį paštą krenta žinutės „dėstytoja, viską pakeičiau, pažiūrėkite ar dabar gerai” arba „na pasakykite, kad dabar išvados nebeprimena vėjo ūžavimo gluosniuose”. O birželiui persiritus į antrąją pusę telefonas žybčioja jau kitokiomis: „ačiū už kantrybę ir greitus atsakymus savaitgaliais ir vakarais“, „jums padedant man pavyko įveikti tai, kuo netikėjau jog pavyks, didžiuojuosi savimi“. Kaip nesisups dėstytojo širdis ant gerumo debesėlio, jei jis dar gerai prisimena, jog prieš trejus metus visko oi visko su tuo pirmakursiu buvo… Štai kodėl myliu savo darbą ir savo studentus!“