Kolegijoje paminėtas Juozas Balčikonis
Kovo 24 d. kolegijoje lankėsi svečiai iš Valstybinės lietuvių kalbos komisijos, Lietuvių kalbos, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutų, Vilniaus bei Varšuvos universitetų ir kt. Svečiai atvyko į Panevėžį dalyvauti Juozo Balčikonio 140-osioms gimimo metinėms skirtoje tarptautinėje tarpdalykinėje mokslinėje konferencijoje, kurią organizavo Komunikacijos centro „Kalba. Knyga. Kūryba“ vadovė lituanistė Lionė Lapinskienė kartu su partneriais. Tarp jų ir Panevėžio kolegija, kurioje konferencija ir prasidėjo. Sukviesti į Jono Jablonskio auditoriją svečiai ir Panevėžio kolegijos pedagogų rengėjai bei administracijos atstovai nusifotografavo bendrai nuotraukai prie Jono Jablonskio portreto (aut. dailininkas ir lektorius Sigitas Laurinavičius), išklausė direktoriaus dr. Gedimino Sargūno sveikinimo žodį bei Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo studijų programos komiteto pirmininkės Redos Jonušauskienės pranešimą „Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų rengimas Panevėžio kolegijoje“. Po to bibliotekos vedėjos Vilijos Raubienės svečiai buvo pakviesti į 426 auditoriją pasižiūrėti ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo antro kurso studenčių parengto teatrinio etiudo „Balčikonio teisybė“ (rež. lektorė Asta Simonaitė). Pasivaišinę kavos puodeliu ir dovanų gavę kolegijoje 2016 m. išleistą knygą „Kelias nuo Mokytojų seminarijos iki Panevėžio kolegijos“ (sud. Lionė Lapinskienė, Rimanta Pagirienė, Vilija Raubienė) svečiai išskubėjo į Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešąją biblioteką, skaityti ir klausyti pranešimų apie Juozo Balčikonio gyvenimą ir darbus.
Pranešimuose buvo aptartos tokios temos kaip J. Balčikonio veikla Panevėžio mokytojų seminarijoje, jo ryšiai su Petru Būtėnu, Janu Otrembskiu, darbai lietuvių kalbotyros, tarmių, senosios raštijos, folkloristikos, pasakų vertimo ir kt. srityse. Svečiai lankėsi Juozo Balčikonio gimnazijoje, o paskui vyko į Ėriškius, kuriuose gimė ir mokėsi garsus kalbininkas. Lankėsi J. Balčikonio gimtinės vietoje, kurioje pastatytas koplytstulpis, kapinaitėse, kuriose kalbininkas palaidotas. Apžiūrėjo J. Balčikoniui skirtą atminimo kambarį Ėriškių bibliotekoje. Konferenciją vainikavo Ėriškių kultūros centro kapelos „Gojus“ pasirodymas ir Veliuonos kultūros centro suaugusiųjų dramos kolektyvo spektaklis „Gied volungėlis ant uolos“ apie folkloristus, dainų ir žodynų sudarytojus brolius Joną ir Antaną Juškas.
Juozas Balčikonis labai svarbus ir mūsų kolegijai, nes būtent jam 1919 m. buvo pavesta organizuoti Panevėžyje pedagogų rengimo studijas tame pastate, kuriame Panevėžio mokytojų seminarija veikė dar caro laikais (1872-1915 m. ). Dabar šį pastatą valdo Panevėžio kolegija. Kai 1918 m. Juozas Balčikonis apsigyveno Panevėžyje, iš pradžių buvo paskirtas tuometės Panevėžio realinės gimnazijos (dabar Juozo Balčikonio gimnazija) direktoriumi, o netrukus ir Panevėžio mokytojų seminarijos vadovu. Jai vadovavo iki 1924 m. J. Balčikoniui teko nelengvas uždavinys susigrąžinti pastatą iš medikų, kurie jame buvo įsikūrę pirmojo pasaulinio karo metais. Tik atkaklaus Juozo Balčikonio veikimu, medikus iš šio pastato pavyko išprašyti, ir jau 1921 m. čia pradėjo kurtis pedagogai. J. Balčikonis ne tik vadovavo seminarijai, bet ir dėstė lietuvių kalbą, literatūrą, vadovavo pedagoginei praktikai, skaitė bitininkystės kursus. Labai mėgo Kristijoną Donelaitį, ištisus „Metų“ posmus cituodavo atmintinai.
