T. Pranculis. Pajutau norą mokytis ir mėgautis mokslu
„Baigęs mokyklą bėgau į sostinę – į didžiuosius universitetus, galvodamas, kad ten bus geriau. Galbūt ir dėl to, kad visi bendraamžiai vyko iš mūsų miesto. Ten aukštosiose mokyklose tvyrojęs požiūris į studentą žlugdė norą stengtis ar kažką keisti. Begaliniai tekstų ir knygų skaitymai, teorijų kalimas atimdavo motyvaciją, o dėstytojai reikalavo mokytis mintinai.
Tik grįžęs į gimtąjį Panevėžį supratau, kiek daug laiko ir jėgų iššvaisčiau. Nusprendęs dar kartą paragauti studento duonos, šįkart – Panevėžio kolegijoje, vėl pajutau norą mokytis ir mėgautis mokslu. Čia dirba tikri praktikai, kurie ne tik perteikia teoriją, bet ir moko, kaip žinias pritaikyti realiame darbe. Dėstytojų požiūris, gebėjimas prieiti prie studento asmeniškai, padėti jam tobulėti – man buvo labai svarbūs. Kaip ir kiekvienam, taip ir man pasitaikydavo sunkių etapų – kai norėdavosi viską mesti. Bet dėstytojai visada rasdavo žodžių, kurie įkvėpdavo: „liko tiek nedaug, tiek jau pasiekta“. Po pokalbių viską pradėdavome iš naujo – su nauja energija, ir darbai būdavo užbaigti.
Atgijo sena svajonė – kada nors prisijungti prie teisėsaugos, galbūt net dirbti prokuratūroje. Kadangi mokslas po šių studijų vėl tapo malonus širdžiai, nusprendžiau tęsti kelią magistrantūroje ir įgyvendinti savo svajones.
Galbūt ir aš kam nors padėsiu – pakeisiu požiūrį į studijas taip, kaip mano požiūrį pakeitė dėstytojai Panevėžio kolegijoje. Todėl šiandien sakau didelį AČIŪ Kolegijai!“
Tadas Pranculis, studijų programos Teisė alumni, Ti-21 gr.
