Panko.lt
Studentų priėmimas: tel. +370 607 96156

Panevėžio kolegijos, ministerijos ir darbdavių atstovai prie vieno derybų stalo

2016-09-28

2016 m. rugsėjo 23 d. Panevėžio kolegijoje įvyko diskusija energetikos sektoriaus specialistų rengimo aktualijos. Diskusijos iniciatorius LR Seimo finansų ir biudžeto komiteto pirmininkas Petras Narkevičius.

Ar Aukštaitijos kraštui trūksta energetikos sektoriaus specialistų ir ar juos pajėgios paruošti Panevėžio mieste veikiančios aukštosios mokyklos? Kaip paskatinti jaunuolius rinktis technologijos mokslų srities studijas, o jas baigus likti dirbti gimtajame krašte? Šiais ir kitais aktualiais klausimais, rugsėjo 23 dieną Panevėžio kolegijoje, diskutavo Energetikos sektoriaus atstovai: Rokas Baliukovas, LR energetikos viceministras; Vadimas Borisovas, ESO organizacijos vystymo partneris; Teodoras Bitinas, UAB „Anykščių energetinė statyba“ generalinis direktorius; Jurgis Dumbrava, Valstybinės energetikos inspekcijos prie LR Energetikos ministerijos viršininkas; Kęstutis Kišonas, UAB „Indastrus“ generalinis direktorius; Egidijus Mikalajūnas,  ESO Panevėžio regiono vadovas; Vladas Paškevičius, Lietuvos elektros energetikos asociacijos prezidentas; Arvydas Sedekerskis, Lietuvos elektros energetikos asociacijos specialistas; Kauno technologijos universiteto Panevėžio technologijų ir verslo fakulteto atstovai: prof. Daiva Žostautienė, Kauno technologijos universiteto Panevėžio technologijų ir verslo fakulteto dekanė; prof. Vytenis Sinkevičius; doc. Jonas Valickas; doc. Lina Urbonavičiūtė; Gailius Vanagas bei Panevėžio kolegijos atstovai: dr. Gediminas Sargūnas; Panevėžio kolegijos direktorius dr. Donatas Bakšys, direktoriaus pavaduotojas mokslui ir plėtrai; Birutė Dalmantienė, Technologijos mokslų fakulteto dekanė; Rima Strelčiūnienė, elektronikos ir elektros studijų krypties studijų programų komiteto pirmininkė; Donatas Pelenis, lektorius; Petras Skomskis, lektorius.

Studijų pagrindas – praktinis mokymas
Kelias valandas trukusioje diskusijoje kalbėta ne tik apie ateities energetikos sektoriaus specialisto rengimą, bet aptarta ir šių specialistų rengimo situacija.
Panevėžio kolegijos Technologijos mokslų fakulteto dekanė Birutė Dalmantienė, prista­tydama elektros ir automatikos įrenginių studijų programą, akcentavo kokybiško praktinio mokymo svarbą. Kolegijoje šiuo metu mokosi 70 būsimųjų elektros inžinierių, trečdalis iš jų – savo lėšomis. Šioje studijų programoje praktiniam mokymui skiriama apie 42 proc. viso studijų laiko. Mokomosios, kompiuterinės braižybos, mechatronikos, elektros įrenginių montavimo, praktikos kolegijos laboratorijose, sudaro nedidelę praktikų dalį, tad apie 650 studijų valandų studentai praleidžia įmonėse.
B. Dalmantienė projektuodama ateities specialisto rengimo prognozes akcentavo, jog yra nepaprastai svarbu profesinių praktikų metu studentams suteikti galimybes ne tik pamatyti, bet ir išbandyti naujausias technologijas, kurių kolegijoje nėra, kad studentais visos praktikos metu rūpintųsi kompetentingi įmonių specialistai. Kalbėdama apie dabartinį įmonių indėlį į studentų praktinių gebėjimų mokymą, dekanė įžvelgė stiprėjančią pirmakursio „užsiauginimo“ tendenciją, kai kiekvienais studijų metais studentas praktiką atlieka toje pačioje įmonėje, o įmonės specialistai aktyviai dalyvauja praktiniame mokyme tiek įmonėje, tiek atvykdami į kolegijoje vykstančius užsiėmimus. „Nauda ir įmonei, ir kolegijai akivaizdi, tačiau reikia pripažinti, kad tokio specialisto kompetencijos norom nenorom susiaurėja“, – mano kolegijos atstovė.

Nauja studijų programa
Panevėžio kolegija nuolat stebi darbo aplinką ir atsižvelgdama į pokyčius reaguoja rengdama naujas studijų programas, atitinkančias darbdavių lūkesčius bei poreikius. Šiuo metu Technologijos mokslų fakulteto dėstytojai rengia naują Energijos inžinieriaus studijų programą. Prieš pradedant šį darbą dėstytojai lankėsi miesto įmonėse apklausinėdami darbdavius, kokių kompetencijų jie tikisi iš būsimo specialisto.
Nors įmonių vaidmuo formuojant studentų profesines kompetencijas akivaizdus, tačiau susiduriama ir su problemomis. Panevėžio kolegijos Elektronikos ir elektros studijų srities studijų programų komiteto pirmininkė Rima Strelčiūnienė išsakė, darbdavių priekaištus kolegijai, kad nei į praktiką ateinantys studentai, nei diplomantai neturi apsaugos nuo elektros kategoriją liudijančių pažymėjimų, todėl jiems negali būti leidžiama montuoti ir eksploatuoti energetikos įrenginius, kas darbdaviams sukelia papildomų problemų. Pagrindinė šios problemos priežastis – sertifikatus išduodančios įstaigos iš studentų reikalauja pakankamai didelių pinigų sumų. UAB „Indastrus“ direktorius Kęstutis Kišonas, Elektros ir automatikos įrenginių studijų programos kvalifikavimo komisijos pirmininkas,  paantrino R.Strelčiūnienei sakydamas jog jis ne pirmi metai įvardija šią problemą. Anot K. Kišono reikia koreguoti teisės aktus taip, kad studentai galėtų gauti  pradinę kategoriją. LR energetikos viceministras Rokas Baliukovas paaiškino, kad ministerijoje ši problema jau pradėta nagrinėti, į energetikos ministeriją konsultacijoms buvo pakviesti aukštųjų mokyklų atstovai.
Tęsiant diskusiją,  kokių energetikos sektoriaus specialistų trūkta Panevėžio kraštui išgirsta ESO Panevėžio regiono vadovo Egidijaus Mikalajūno nuomonė, kad regionui reikia elektros tinklų įrengimo ir elektros tinklų priežiūros specialistų. E. Mikalajūnas informavo, kad ESO ruošiasi atidaryti praktinio mokymo poligoną  su pastotės įrenginiais ir kita demonstracine įranga. ESO Panevėžio regiono vadovo garantavo jog šis poligonas galės tarnauti ir studentų praktiniam mokymui.
Jaunimas mažai domisi technologijos mokslais?
Diskusijos dalyviams besvarstant naujų energetikos srities studijų programų poreikį bei jų įgyvendinimo perspektyvas, įvardinta dar viena aktuali problema – tai mažas jaunuolių aktyvumas renkantis technologijos mokslų srities studijas. Kauno technologijos universiteto Panevėžio technologijų ir verslo fakulteto dekanė prof. Daiva Žostautienė, pristatė priėmimo į technologijos mokslų srities studijų programas statistiką bei parodė elektronikos ir elektros krypties studentų mažėjimo universitetuose tendencijas. „Lietuvos aukštosios mokyklos, parengusios geras studijų programas, rizikuoja nesulaukti stojančiųjų“,- teigė dekanė. Valstybinės energetikos inspekcijos prie LR Energetikos ministerijos viršininkas Jurgis Dumbrava pabrėžė, kad įmonės turi skirti lėšų studijų finansavimui. Tuo tarpu ESO Panevėžio regiono vadovas Egidijus Mikalajūnas informavo, kad ESO jau apmoka dviejų darbuotojų studijas aukštojoje mokykloje. Tačiau anot Lietuvos elektros energetikos asociacijos prezidento Vlado Paškevičiaus toks verslo atstovų indėlis per mažas, įmonės turėtų studijų finansavimui skirti daug didesnes sumas. Prezidentui antrino UAB „Anykščių energetinė statyba“ generalinis direktorius Teodoras Bitinas, kuris teigė, kad įmonė jaučia didelį specialistų poreikį ir yra pasirengusi suteikti praktinio mokymo bazę ir praktikų metu įdarbinti studentus. Energetikos sektoriaus įmonių iniciatyva finansuoti būsimų energetikos specialistų studijas, anot kolegijos direktoriaus dr. Gedimino Sargūno, gali prasidėti nuo švietimo įstaigų ir energetikos sektoriaus strateginių sutarčių pasirašymo. Jo nuomone, didelė paskata jaunimui studijuoti būtų energetikos sektoriaus įsteigtos stipendijos. G. Sargūno idėjai pritarė ir LR Seimo narys Petras Narkevičius pabrėždamas, kad strateginio bendradarbiavimo sutartis tarp įmonės (ar įmonių grupės) ir aukštosios mokyklos yra tikrai reikalingos ir kaip gerą pavyzdį nurodė Panevėžio kolegijos strateginio bendradarbiavimo sutartį dėl Kelių statybos inžinieriaus rengimo. Jo nuomone, aukštosios mokyklos turi atnaujinti studijų programas ir, įtraukdamos specialistų laukiančias įmones, sustiprinti praktinį mokymą.

Ketinimų protokolas
Kad diskusijos būtų rezultatyvios susitikimo parengtas ir pasirašytas ketinimų protokolas, kuriame užfiksuoti pagrindiniai problemų sprendimo būdai. Diskusijos dalyviai įsipareigojo:

  1. LR Energetikos ministerija peržiūrės energetikos objektus, įrenginius statančių ir eksploatuojančių  darbuotojų atestavimo tvarkos aprašą.
  2. Panevėžio kolegija, konsultuodamasi su partneriais, parengs elektrosaugos dalyko programą.
  3. LR Energetikos ministerija į pasitarimą, kuriame bus svarstoma galimybė sudaryti sąlygas studentams gauti PK pažymėjimą, kartu su kitų aukštųjų mokyklų atstovais pakvies ir Panevėžio kolegijos atstovus.
  4. Iš diskusijoje dalyvavusių institucijų atstovų sudaryti darbo grupę pasiūlymams dėl jaunimo pritraukimo į energetikos studijas būdų ir priemonių parengti.

Galimi darbdaviai: