BMF dėstytojai apie COVID-19: perteklinis nerimas – nereikalingas
Žmonijos istorijoje įvairių epidemijų ir pandemijų kilo ne kartą. Viena didžiausia pandemija yra laikomas maras, 1340 m. kilęs Centrinėje Azijoje ir atkeliavęs į Europą. Žmonės maru užsikrėsdavo liesdami užkrėstus daiktus, nuo sergančių žmonių – oro lašeliniu būdu, net per maistą. Skaičiuojama, kad viduramžiais maras sunaikino beveik trečdalį Europos gyventojų populiacijos.
Šiandien žmonės labiausiai bijo sparčiai plintančio ir gyvybes naikinančio koronaviruso (COVID-19). Koronos viruso protrūkis pasaulyje yra gana naujas. Keliauti mėgstantys lietuviai dažniausiai naujas virusines ligas parsiveža iš egzotiškų kraštų. Ne naujiena mūsų medikams ir koronavirusas, iki šiol sukeldavęs lengvas ar net besimptomes infekcijas. Tačiau Kinijoje protrūkį sukėlęs COVID-19 yra naujos struktūros koronavirusas, kuris anksčiau niekada nebuvo susargdinęs žmonių. Todėl ir nepažįstamas. Šis virusas priskiriamas prie pavojingų, nes labai greitai plinta. Dažniausias infekcijos perdavimo būdai – oro lašelinis, kai čiaudint, kosint, kalbant lašelių pavidalu virusas patenka į aplinką, o po to į kvėpavimo takus. Didžiausias pavojus tas, kad šiuo virusu užsikrėtęs žmogus, kol pasireiškia simptomai, gali sėkmingai jį platinti. Koronavirusai sukelia komplikaciją – plaučių uždegimą.
Nesuplanuotos nelaimės siejamos su nežinomybe ir neapibrėžtumu. Dėl tokio neapibrėžtumo žmonės reaguoja stipriau nei realiai reikėtų. Konkrečioje situacijoje mūsų laikais, kaip rodo pasichologiniai tyrimai, nežinomybės baimę patiria apie 20 proc. žmonių populiacijos. Tokiems žmonėms būdinga įžvelgti galimas grėsmes įvairiuose įvykiuose, reiškiniuose, jie išsiskiria didesniu žinojimo, aiškumo, situacijos kontrolės poreikiu. Racionalūs argumentai padeda geriau įvertinti situaciją, žmogus turi jais pasitikėti, kad baimę pakeistų atsipalaidavimas. Tiesa, kaip ir daugeliu kitų atvejų, sava patirtis mums atrodo „tikresnė“ ir „teisingesnė“ už rimčiausius kitų argumentus.
Tai, kad žmonės „šluoja lentynas“ anaiptol dar nereiškia, kad jie gyvena apimti panikos. Dauguma lietuvių tiesiog mano, kad atsarga gėdos nedaro. Taip mąstyti yra protinga ir racionalu. Protingi žmonės renkasi saugia aplinką ir saugų elgesį. Visiškai normalu, kad kyla nerimas kai žiniasklaidoje pateikiama tiek daug informacijos apie ligą, kurios dar neįmanoma pilnai kontroliuoti, kuri kelia grėsmę visuomenės sveikatai ir saugumui.
Žmonių elgesys ekstremaliomis sąlygomis skiriasi. Vieni išlieka ramūs, net nerūpestingi, kiti būna ramūs, bet atsargūs, treti ima panikuoti ir skleisti negatyvias nuotaikas. Atsargieji mąsto taip: „koronavirusas yra pavojingas, bet jei net susirgčiau, dar nereiškia, kad tai labai pavojinga, tad svarbu rūpintis savo sveikata ir imunitetu“. Racionaliai mąstantys žmonės pirmiausia darys viską, kad tik neužsikrėstų. Tačiau, net jeigu ir užsikrės, jie namanys, kad „viskas, jau gyvenimo pabaiga“. Jie galvos taip: „Mano imuninė sistema mane saugoja nuo kūdikystės, o mano organizmas yra įveikęs ne vieną virusą ar infekciją. Darysiu viską, kad tik padėčiau savo organizmui“.
Panikuojantys mąsto visai kitaip: „Viskas, jau uždaro mokyklas, įstaigas, atšaukia keliones, Eurolygos rungtynes. Vadinasi, mums visiems artinasi pabaiga“.
Lietuvoje panikos ir iracionalumo požymių nestebima, matomas tik protingas atsargumas, kai kurie žmonės yra perdėm ramūs, kai kurie tikrai neramūs, dar kai kurie mano, kad jie yra nepažeidžiami. Iš dalies jie yra teisūs: perteklinis nerimas visiškai nereikalingas. Toks nerimas gali nuodyti mūsų pačių organizmus, komplikuoti mūsų santykius su kitais. Blogiausia, kad perteklinis nerimas silpnina imuninę sistemą, neapaprastai svarbią siaučiant virusams. Jeigu norime būti atsparūs virusams, svarbu gebėti įveikti perteklinį nerimą.
Kai kam atvirkščiai – būdingas naivus optimizmas-tikėjimas, kad yra gimęs po laiminga žvaigžde, kad jo neužklups jokios negandos. Kokia yra geriausia būsena tarp naivaus optimizmo ir perteklinio nerimo? Budri ramybė. Tai reiškia, kad sau pasakome: „Mano kūnas – trapus ir jam reikia mano dėmesio, globos ir apsaugos, tad padarysiu viską, kad jam pagelbėčiau, nes jis daro viską, kad galėčiau gyventi: kvėpuoti, mąstyti, suprasti, ilsėtis ir t.t.“
Todėl turime padėti savo organizmui kuo galime. Visų pirma tinkamai maitintis, kad organizmas gautų visas maisto medžiagas (organines (angliavandeniai, baltymai, riebalai), mineralines (vitaminus), taip pat vartoti pakankamai skysčių (vandens, arbatų, sulčių). Galima pasigaminti arbatų mišinius (čiobrelių su ramunėlėmis; liepų žiedų su čiobreliu). Šiuo periodu labai tinka čiobrelių, islandinės kerpenos, erškėčių vaisių, mėtų arbatos. Naudingi daug vitamino C turintys vaisiai: citrusiniai vaisiai, spanguolės, kiviai, šaltalankio uogos, obuoliai. Nereikia pamiršti ir imbiero, kuris turi C, B grupės bei A vitaminų, o taip pat magnio, fosforo, kalcio, natrio, geležies, cinko. Jei yra galimybė – išvykite į sodybą (ypač vienkiemyje) pabūti gryname ore, saulės prieglobstyje bent 15 minučių (vitamino D šaltinis).
LINKIME IŠLIKTI SVEIKIEMS IR ŽVALIEMS!
Tekstą parengė Biomedicinos mokslų fakulteto dėstytojai: doc. dr. L. Gukauskienė ir lekt. A. Kuzinkovas.