Slaugytojų dieną pasitinkant: F. NIGHTINGALE ASMENYBĖ IR JOS ĮTAKA SLAUGOS MOKSLUI

Florence Nightingale buvo pirmoji pasaulyje medicinos sesuo. Jos dėka Krymo karo metu išgelbėti tūkstančiai Didžiosios Britanijos kareivių, o moterys, kaip slaugytojos, pradėtos vertinti daug rimčiau.

F. Nightingale – grynakrauja anglė, gimusi 1820 metais Florencijos mieste, Italijoje. Užaugo turtingoje šeimoje.

XIX a. buvo tikima, kad merginoms išsimokslinimas nelabai reikalingas, tačiau Florence tėvas tam nepritarė. Jis manė, kad visi žmonės turi būti išprusę, todėl jo dukros buvo mokomos individualiai matematikos, istorijos, filosofijos. Florence mokėjo net penkias užsienio kalbas, su tėvu diskutuodavo filosofijos, verslo ir politikos temomis.

F. Nightingale buvo kilniaširdė. Norėjo prižiūrėti sergančiuosius, juos slaugyti, bet tėvas draudė tai daryti. Tuo laiku buvo manoma, kad rūpintis ligoniais damai netinka. Visgi mergina nepasidavė ir 1851-aisiais, siekdama įgyti daugiau žinių apie sužeistųjų gydymą, išvyko praktikuotis į Kaiserwortho ligoninę Vokietijoje. Po beveik dviejų metų jai buvo pasiūlyta dirbti Londono ligoninėje.

1853 metais prasidėjo Krymo karas ir F. Nightingale buvo pakviesta vadovauti slaugytojų grupei, prižiūrinčiai sužeistus anglų kareivius Turkijoje. Jauna moteris buvo sukrėsta išvydusi, kokiomis sąlygomis buvo gydomi vyrai: ligoninės perpildytos, trūko lovų, sužeistieji gulėjo tiesiog ant žemės, tiekiamas maistas pasenęs, vanduo užterštas, aplinkui bėgiojo pelės. Tik vienas iš šešių sužeistųjų palikdavo šį pasaulį nuo sužeidimų, kiti penki – nuo įvairiausių infekcijų.

Vadovaujant Florencei buvo įkurta virtuvė, kuri ruošė gardų, sveiką maistą, įsigyta daugiau lovų, antklodžių, tvarsčių ir kitų priemonių. Naktimis patalpas apšviesdavo žvakėmis, todėl F. Nightingale buvo pavadinta Mergina su žibintu.

Kitas svarbus F. Nightingale vaidmuo slaugoje buvo tai, kad ji pradėjo fiksuoti mirusiųjų bei pasveikusiųjų skaičių. Ji apžvelgė ir apibendrino sukauptus duomenis bei pateikė ataskaitą visuomenei apie gautus rezultatus, todėl ji taip pat yra laikoma statistikos pradininke. Florence grafiniu būdu pavaizdavo mirusių kareivių statistiką, joje buvo matyti kiekvieno mėnesio mirčių nuo infekcijų, sužeidimų bei kitų ligų skaičiai. Sukaupti duomenys tokie išsamūs, kad buvo neįmanoma nekreipti į juos dėmesio.

Florence Nightingale buvo įteikta daugybė apdovanojimų už nuopelnus Krymo karo metu. Apdovanojimo ji sulaukė net iš karalienės Viktorijos. Valstybė atsidėkodama skyrė pinigų, kuriuos F. Nightingale panaudojo medicinos seserų mokyklai Šv. Tomo ligoninėje įkurti.

2010–aisiais Didžiojoje Britanijoje apsilankęs popiežius Benediktas XVI teigė, kad „F. Nightingale įkvėpė kitus žmones padėti ligoniams. Ji pakeitė požiūrį į moteris, dirbančias medicinos srityje ir sėkmingai skatino kitų šalių gyventojus sekti jos pėdomis“.

Florence Nightingale mirė sulaukusi 90 metų.

Apie Merginą su žibintu buvo kuriamos dainos, filmai, rašomos knygos. Ji laikoma viena garsiausių ir įtakingiausių XIX a. moterų, nes pakeitė daugelio žmonių požiūrį į mediciną. Šios medicinos seselės garbei paskelbta Tarptautinė slaugytojų diena. Ji švenčiama gegužės 12-ąją – F. Nightingale gimimo dieną.

Artėjant Tarptautinei slaugytojų dienai norime pasveikinti visus Slaugytojus (praktikų mokytojus, socialinius partnerius) profesinės šventės proga, palinkėti stiprios sveikatos, ištvermės, kantrybės slaugant ir prižiūrint pacientus šiuo mūsų šaliai sunkiu laikotarpiu.

Būsimiems slaugytojams – išbandymo laikotarpiu linkime suprasti profesijos pasirinkimo svarbą, ugdyti atsakingumą, pasiaukojimą, gailestingumą.

Abiturientams, kurie turi gailestingumo, atsakomybės, ryžto ir noro padėti sergantiems, linkime tapti Panevėžio kolegijos Biomedicinos mokslų fakulteto studentais – pasirinkti Bendrosios praktikos slaugos studijų programą. Norite sužinoti daugiau? Apsilankykite internetiniame puslapyje www.panko.lt.

Parengė Biomedicinos mokslų fakulteto dėstytojos lektorės Vida Elijošaitienė ir Ligita Šerytė