(8 45) 46 03 22, (8 645) 04866

BUHALTERIO PROFESIJA – VISADA PAKLAUSI

2020-05-12

„Dvejybinė apskaita yra vienas nuostabiausių žmogaus proto atradimų“ – Johanas Volfgangas Gėtė

Lietuvoje jau tapo tradicija švęsti buhalterio dieną gegužės viduryje. Ši diena reikšminga kiekvienam, pasirinkusiam nelengvą, rizikingą, bet garbingą ir prasmingą buhalterio profesiją, kurios populiarumas ir prestižas išaugo visame pasaulyje. Bet buhalterius galima sveikinti ir lapkričio 10 dieną, kai pažymima Tarptautinė buhalterio ir auditoriaus diena. Ši diena reikšminga viso pasaulio buhalteriams.  Įvairiose šalyse ši profesinė šventė švenčiama skirtingu metu – vienur rudenį, kitur pavasarį. Antai JAV balandžio 15-ąją švenčiama Nacionalinė pajamų mokesčio ir Buhalterio diena. Šią dieną daugelio JAV įmonių buhalteriai švenčia apskaitos sąskaitų uždarymą ir intensyviausio darbų sezono pabaigą. Indijoje buhalterio diena švenčiama liepos 1-ąją, Japonijoje – liepos 6-ąją. Tomis dienomis organizuojami seminarai, kiti renginiai, padedantys kelti buhalterio profesijos prestižą.

Buhalterio kasdienybėje svarbus kiekvienas kalendoriaus lapas, nes jis ženklina kokį nors neatidėliotiną, svarbų ir atsakingą darbą. Buhalterio triūsas vertas dėmesio ir pagarbos vos ne kasdien…

Daugiau nei prieš pusę tūkstančio metų, 1494 metų lapkričio 10 dieną, buvo išleistas apskaitos tėvu vadinamo Lukos Pačiolio įžymusis „Traktatas apie sąskaitas ir įrašus“, padėjęs pagrindus buhalterinės apskaitos mokslui. Tai pirmoji išleista monografija apie apskaitą ir dvejybinio įrašo principą, o dvejybinė apskaita, kaip teigė rašytojas J. V. Gėtė, yra vienas nuostabiausių žmogaus proto atradimų. Iki pat XVI a. L. Pačiolio traktatas buvo vienintelė spausdinta knyga apie apskaitą. Nors L. Pačiolis ir neišrado pačios dvejybinės apskaitos, jis visiškai teisėtai turi būti laikomas pirmuoju autoriumi, kuris išdėstė dvejybinės apskaitos metodus. „Traktate apie sąskaitas ir įrašus“ L. Pačiolis aprašė vieną iš esamų įrašų būdų, jo manymu, geriausią – venecijietiškąjį, jau 200 metų naudotą Venecijos pirklių tvarkant savo verslą ir jo apskaitą. Dauguma Traktato teiginių prarado savo praktinę reikšmę, bet L. Pačiolio priesakas – „kad vadovautumeisi vien tiesa“ – svarbus visoms buhalterių kartoms. Buhalterio profesiją jis laikė sąžiningų žmonių profesija, mokė vesti apskaitos knygas be jokių piktų užmačių, pasisakė prieš piktybiškus apskaitos iškraipymus. Anot buhalterinės apskaitos patriarcho, tapti geru buhalteriu galima tik negailint pastangų, viską gerai apmąstant ir stengiantis „visada turėti galvą ant pečių“. Juk šie žodžiai neprarado savo prasmės ir mūsų dienomis.

Buhalterio profesija – sena ir garbinga, nuėjusi ilgą kelią nuo rūmų raštvedžio iki šiuolaikinės modernios apskaitos specialisto. Galima didžiuotis ir tuo, kad buhalterio duonos vienu ar kitu savo gyvenimo periodu yra ragavę ir daugelis įžymybių. Vienas didžiausių pasaulio mąstytojų ir mokslininkų Izaokas Niutonas buvo ir genialus finansininkas, sumaniai tvarkęs buhalterines sąskaitas. Šio amato teko griebtis dailininkui Poliui Gogenui,

Danieliui Defo, žinomam kaip bestselerio apie Robinzoną Kruzą autoriui. Danielis Defo buvo ir finansininkas, parašęs darbą, kuriame nagrinėjo buhalterinę apskaitą kaip įmonės valdymo priemonę. Jaroslavas Hašekas, Šveiko personažo kūrėjas, baigęs finansinius mokslus, dirbo banke. Bernardas Šo, detektyvų karalienė Agata Kristi, amerikiečių literatūros klasikas O‘Henris, keliautojas ir archeologas Henrichas Šlimanas, kiti garsūs meno žmonės yra išbandę šios profesijos skonį.

Parengė Socialinių mokslų fakulteto lektorė Ana Samuilova

Galimi darbdaviai:

CLOSE
CLOSE
Keisti šrifto dydį