(8 45) 46 03 22, (8 645) 04866

MIESTO PEDAGOGAI VERTINO MOKYKLOS EMOCINĘ APLINKĄ

2020-12-08

Panevėžio kolegijos Socialinių mokslų fakulteto dėstytojai 2020-aisiais – Vaikų emocinės gerovės metais – parengė ir įgyvendino neigiamų socialinių veiksnių prevencijos projektą Saugi emocinė aplinka mokykloje“. Šio Panevėžio miesto savivaldybės finansuoto projekto tikslas – įvertinti emocinę aplinką Panevėžio miesto bendrojo ugdymo mokyklose mokytojų požiūriu.

Mokykla – vieta, kurioje vaikai praleidžia didelę dalį savo laiko, tad labai svarbu, kad joje vyrautų darna, humaniški santykiai, tolerancija ir geranoriškumas, nebūtų vietos patyčioms, o kiekvienas bendruomenės narys jaustųsi laimingas. Tačiau, kaip atskleidė 2019 m. Panevėžio pedagoginės-psichologinės tarnybos (PPPT) atliktas tyrimas ,,Mokinių savijauta, saugumas mokykloje ir informuotumas apie pagalbos galimybes“, miesto mokyklose mokiniai ne visada jaučiasi gerai: yra patiriančių patyčias, nesutariančių su mokytojais, besiskundžiančių, jog dėl didelio mokymosi krūvio nebeturi laiko prasmingam laisvalaikiui.

2020 m. rudenį atliktas tyrimas ,,Saugi emocinė aplinka mokykloje“ pratęsia ir papildo jau minėtą mokinių apklausą. Anketinėje apklausoje dalyvavo 197 mokytojai iš 20 miesto mokyklų. Aktyviausi tyrimo dalyviai – Vytauto Žemkalnio ir 5-osios gimnazijų, „Saulėtekio“, „Vyturio“ ir „Šaltinio“ progimnazijų, Kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinės mokyklos ir Raimundo Sargūno sporto gimnazijos pedagogai.

Anketą pedagogams, kuri buvo patalpina elektroninėje erdvėje, sudarė uždari, pusiau uždari ir atviri klausimai, kuriuos galima suskirstyti į 3 blokus: Mokytojų saugumo ir savijautos mokykloje vertinimas, Mokinių savijautos ir saugumo mokykloje vertinimas, Mokyklos emocinės aplinkos vertinimas. Pabaigoje palikta vietos mokytojų komentarams ir pasiūlymams, kaip pagerinti emocinę aplinką mokykloje.

Tyrimas atskleidė, kad beveik pusė apklausoje dalyvavusių pedagogų savo emocinę savijautą mokykloje įvertino kaip gerą, o 16,8 proc. teigė, kad jautėsi labai gerai. Maždaug ketvirtadalis jautėsi patenkinamai, kas dešimtas pedagogas savo savijautą apibūdino kaip blogą, o penki respondentai – kaip labai blogą. Tik ketvirtadalis respondentų teigė per pastaruosius mokslo metus nepatyrę mokykloje emocinės įtampos ar nesaugumo jausmo, kitas ketvirtadalis į šį kausimą atsakė teigiamai, o beveik pusė pasirinko atsakymą „iš dalies“.

Paaiškėjo, kad mokytojams nesaugumo jausmą ar emocinę įtampą darbe sukelia įvairios priežastys, iš kurių ryškiausiai išsiskyrė dėl karantino įvestas nuotolinis mokymas (62,4 proc). Daugiau nei trečdalis respondentų įvardino, kad jų emocinei savijautai neigiamą poveikį turi didelis darbo krūvis ar laiko trūkumas. Kas ketvirtam mokytojui įtampas kelia bendravimas su mokiniais ar perdėti ugdytinių tėvų lūkesčiai. Penktadalis pedagogų pripažino turintys problemų bendraudami su vadovais ar dėl nepamatuotų administracijos reikalavimų.

Vertindami mokinių savijautą ir saugumą mokykloje beveik visi pedagogai teigė, kad jiems rūpi kaip jaučiasi mokiniai jų pamokose, dauguma pritarė, kad mokinių saugumui ir savijautai mokykloje skiriamas ypatingas dėmesys, tačiau sutiko su teiginiu, kad mokykloje yra mokinių, kurie tyčiojasi iš bendraamžių. Dalis respondentų išreiškė abejones, ar visada vaikai pasisako apie patirtas patyčias bei sunkius išgyvenimus, nors beveik visi tyrimo dalyviai teigė, kad jie sutiktų pasikalbėti su mokiniais apie jų savijautą.

Mokyklos emocinės aplinkos vertinimas nevienareikšmis. Pasak daugumos apklausos dalyvių, jų mokykloje netrūksta bendruomenę vienijančių renginių, o mokyklos veikla grindžiama partneryste, dirbama komandomis, bendruomenės nariams yra žinomos jų pareigos, laikomasi taisyklių ir susitarimų, nors kartais pasitaiko tolerancijos trūkumo atvejų. Deja, maždaug kas šeštas nepritarė teiginiui, kad jų mokykloje vyrauja geras emocinis klimatas. Apklausos dalyviai pripažino kad mokyklose vis dar pasitaiko patyčių. Daugiau kaip pusės apklausos dalyvių teigimu, ne visada viešinama informacija apie mokyklos bendruomenės narių patiriamas patyčias, trečdalis į šį klausimą atsakyti negalėjo. Kas trečias respondentas suabejojo, ar visi žinomi patyčių atvejai mokykloje yra atsakingai ištiriami, o įvykio dalyviams suteikiama pagalba. Anketoje pateikus klausimą apie mokykloms rekomenduotą elektroninio informavimo apie patyčias įrankį ,,Patyčių dėžutė“ paaiškėjo, kad trečdalis apklausoje dalyvavusių mokytojų apie jį nėra girdėję. Kyla abejonių, ar visos mokyklos turi ir naudoja šį įrankį. O gal tik mokytojai neinformuoti apie šią patyčių prevencijos priemonę?

Beveik visi apklausos dalyviai turėjo komentarų bei pasiūlymų kaip pagerinti emocinę aplinką mokykloje. Šis atviras klausimas atskleidė, kad mokytojams kyla įtampų dėl COVID-19 situacijos: „Daug baimių dėl viruso plitimo. Nesijaučiame gerai dėl pandemijos, mes neapsaugoti!“; „Kiekviena diena – naujas išbandymas… Mokytojo darbas nesaugus, kaip ir gydytojo“. Mokytojai įžvelgia poreikį „tvarkyti iš esmės visą švietimo sistemą“, teigia, kad „mokytojai pavargę, ypač vyresnio amžiaus. Kas juos pakeis? Jaunimas nesirenka tokio atsakingo ir sunkaus darbo“; „Reikia, kad į mokyklas ateitų jauni pedagogai“; „Nuvargę mokytojai, pavargę vaikai. Per daug emocinės įtampos dėl didelių krūvių ir nuotolinio mokymo“. Iš komentarų gausos išryškėja kelios emocinės aplinkos gerinimo kryptys: būtinybė stiprinti visų bendruomenės narių (mokytojų, administracijos, mokinių ir jų tėvų) bendravimą ir bendradarbiavimą, būti aktyviems, kalbėtis, gerbti vieni kitus, elgtis etiškai. Mokytojų nuomone, gerinant emocinę tiek mokytojų, tiek mokinių sveikatą labai pagelbėtų psichologas. Keliose anketose paminėta, kad mokykloje trūksta psichologo, mokytojai pageidauja profesionalių psichologų pagalbos mokyklai, supervizijų, emocinio raštingumo, emocinės sveikatos mokymų. Apklausos dalyviai pasigenda mokytojų profesinio perdegimo prevencijos, kalba apie darbo sąlygų gerinimą, papildomų darbų krūvio mažinimą. Užtikrinant mokinių saugumą siūloma aktyviau įgyvendinti patyčių prevencijos programas, organizuoti įvairesnes, mokinių interesus atitinkančias popamokines veiklas, ieškoti naujų, efektyvesnių ugdymo(si) formų ir būdų.

Projekto „Saugi emocinė aplinka“ darbo grupė tikisi, kad tyrimo išvados padės įvertinti mokinių ir mokytojų emocinio saugumo situaciją Panevėžio miesto mokyklose, įžvelgti tendencijas bei numatyti priemones, kuriant saugią emocinę aplinką mokykloje. Dėkojame už bendradarbiavimą Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyriui, Panevėžio pedagoginei-psichologinei tarnybai ir apklausoje dalyvavusiems mokytojams.

Informaciją parengė: Rimanta Pagirienė, Daiva Ramanauskienė (Panevėžio kolegija)

Galimi darbdaviai:

Keisti šrifto dydį