(8 45) 46 03 22, (8 645) 04866

Mašiną nupaišyti – tai save parodyti

2021-04-19

Žmogaus smegenys – konservatyvios, todėl naujovėms įnirtingai priešinasi, visaip išsisukinėdamos, kad buvo ir iki šiol gerai. Taip linksmai apie rimtus dalykus kalbėjomės su Panevėžio kolegijos dėstytoja Jovita ČERNIENE, mokančia net ir brandaus amžiaus studentus sąžiningai sau atsakyti, ką jiems patinka veikti, ką sugeba, ko trokšta, o tuomet bandyti. Jei ir nepavyktų, pasaulis nesugrius.

Korespondentė: Karjeros valdymą ir verslumo pagrindus iki pandemijos dėstėte ne tik Panevėžio kolegijoje, bet ir gan dažnai vykdavote į mokyklas, gimnazijas, kalbėdavotės apie profesijos pasirinkimą. Kuo nustebinate jaunuolius ir kuo jūs patraukiate jų dėmesį? Dabar studentus mokote nuotoliniu būdu, ar pasiilgote susitikimų auditorijoje?

J.Černienė: Paprastai jaunuoliams duodu užduotį – per minutę nupiešti mašiną.

Daugelis, apie 90 procentų, braižo automobilio kėbulą, du ratus, piešia lempeles. Kairiarankių piešti automobiliai rieda į kairę pusę, dešiniarankių – dešinėn. Ir tai yra gerai, jie atliko užduotį.

Bet dalis jaunuolių į užduotį pažvelgia kūrybiškiau – jie automobilį nupiešia iš priekio arba iš viršaus. Pasitaiko, kad nupiešia net ne automobilį, o skalbimo mašiną. Juk to ir buvo paprašyti – nupiešti mašiną, bet nenurodyta, kad automobilį.

Šie jaunuoliai mąsto nestandartiškai. Paaiškinu, kad pastariesiems bus lengviau daryti karjerą, nes kūrybiškumas tampa labai svarbia savybe ieškant darbo.

Mano disciplina yra pasirenkamoji. Visuomet tikiuosi, kad susirinks patys geriausi ir smalsiausi, tie, kam įdomu, nes niekas neverčia rinktis mano paskaitų. Manau, kad taip ir yra.

Man labai patinka dėstyti, taip neprarandu sugebėjimo viešai kalbėti.

Sunku net apsakyti, kaip pasiilgau tiesioginių paskaitų, kai matai studentų akis ir jauti pulsą auditorijoje.

Iš tiesų būdavau gan dažna viešnia mokyklose.

Visą interviu skaitykite ČIA

Galimi darbdaviai:

Keisti šrifto dydį