Būsimos bendrosios praktikos slaugytojos apie savo pasirinkimą

RASA VALIUŠIENĖ – BPS-22 SENIŪNĖ

Kodėl pasirinkau bendrosios praktikos slaugą? Tikriausiai todėl, kad tai per­spek­ty­vi ir ga­na po­pu­lia­ri spe­cia­ly­bė. Tai specialybė, kurioje tu gali padėti tapti žmonėms sveikesniais ir laimingesniais. Tai profesija, kurios specialistų rei­kia vi­sa­da ir vi­sur.  Dar būdama maža mergaitė, smalsiai žiūrėjau į medicinos seseles- visada pasitempusiais, baltais chalatais, „apsiginklavusias“ švirkštais ir vaistais, o grįžusi leisdavau vaistus iš įsivaizduojamo švirkšto meškiukams ir „tabletėmis“ girdydavau lėles, tiksliai stengdamasi atkartoti matytus slaugytojų veiksmus.

Slau­gy­to­jo dar­bas ypa­tin­gas tuo, kad ben­drau­ja­ma su žmo­gu­mi, ku­ris yra pri­slėg­tas li­gos, iš­si­gan­dęs ar puo­lęs į ne­vil­tį, ku­riam šiuo metu skau­da ar jis ne­ri­mau­ja dėl at­ei­ties. Tad ten­ka ne tik at­lik­ti įvai­rias pro­ce­dū­ras, bet ir iš­klau­sy­ti, pa­guos­ti, pa­dė­ti įveik­ti ne­vil­tį, su­šil­dy­ti žmo­giš­ka ši­lu­ma. Mo­ti­na Te­re­sė sa­kė: „Mes nie­ka­da ne­su­ži­no­si­me, kiek daug gė­rio pa­do­va­no­ti ga­li pa­pras­čiau­sia šyp­se­na.“ Šie jos žo­džiai ga­lio­ja tiek me­di­kui, tiek ir pa­cien­tui. Su pacientu pasidalinta šypsena, geras žodis, sukelia laimės pojūtį ne tik pacientui, bet ir pačiam slaugytojui.

Dėstytojai, kuriuos sutikau Panevėžio kolegijoje, nuo pirmų studijų dienų drąsino, palaikė, kartais guodė ir neleido palūžti, nuo užplūdusios informacijos gausos. Praktinių užsiėmimų kolegijoje metu išmokome atlikti daug procedūrų, vėl ir vėl kartodami jas iš naujo, kad rankos, paėmę švirkštą, nustotų drebėti iš jaudulio, o vartant ar padedant atsistoti sunkiai judančiam pacientui, slaugytojo kūnas automatiškai užimtų jam palankiausią, sveikatą tausojančią poziciją.

Pirmosios praktikos metu, supratau, kad einu tikrai tuo keliu, kuris man yra skirtas. Pirmosios dienos praktikoje sukėlė audrą emocijų: pirma pažintis su pacientais, pirma savarankiškai pajungta lašinė sistema, kai rankos dreba, bet žinai, kad tau per petį, kaip angelas sargas, žvelgia slaugytoja- mentorė, kuri visada atskubės į pagalbą, padrąsins ar pamokins. Pirma, tyliai kamputyje nubraukta, ašara, kai supranti, kad kartais tu esi bejėgis prieš ligą, kuri pasiima žmogų, kad ir kaip stengtųsi slaugytojai ar gydytojai.

Ir nors priekyje dar keli metai mokslo, aš žinau- čia mano kelias. Aš- būsima BENDROSIOS PRAKTIKOS SLAUGYTOJA ir tuo didžiuojuosi.

EGLĖ VALINSKIENĖ, BPS-22

Vienas iš geriausių mano gyvenimo sprendimų yra šios specialybės pasirinkimas. Trys vaikai, nėra problema studijuoti! Didžiulis noras ir meilė šiai specialybei tave veda į priekį!

ARVYDA PETKEVIČIENĖ, BPS-22

Praktikos vietą pasirinkau dėl įdomios, pilnos iššūkių patirties; dėl draugiško ir motyvuojančio kolektyvo.

AUŠRINĖ MIKALAUSKIENĖ, BPS-22

Slaugytojos darbas reikalauja ne tik žinių ir išmanymo, bet ir atitinkamų asmeninių savybių, tokių kaip: emocinis stabilumas, kantrybė, atjauta – kurios būtinos tinkamai vykdyti savo pareigas. Slaugytojos darbas ne iš lengvųjų, tiek fiziškai tiek ir psichiškai. Šiame darbe labai svarbūs komunikavimo, bendradarbiavimo gebėjimai. Mano pasirinkimas yra teisingas, aš noriu būti slaugytoja.