MOSTA pristatė valstybinių kolegijų potencialo analizės rezultatus – Panevėžio kolegija tarp lyderių!
Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras (MOSTA) pristatė lapkričio-vasario mėn. atliktos valstybinių kolegijų potencialo analizės rezultatus. Centro ekspertų teigimu, šie rezultatai atskleidžia potencialią grėsmę kelių kolegijų išnykimui, todėl aukštojo mokslo politikos formuotojai nedelsiant turi imtis veiksmų siekiant išsaugoti ar pertvarkyti šias institucijas.
„Praėjusiais metais buvo likviduota silpniausia kolegijų sektoriaus institucija – Žemaitijos kolegija. Vis dėlto šiandien matome, kad pagal stebimus rodiklius panašioje situacijoje yra ir Marijampolės kolegija, kurioje 87 proc. įstojusiųjų konkursinis balas nesiekia 4 balų, vos dešimtadalis studentų studijuoja programose akredituotose maksimaliam laikotarpiui, įstojusiųjų skaičius nuo 2012 m. sumažėjo 39 proc. ir tai yra didžiausias mažėjimas tarp visų kolegijų“, – sako MOSTA ekspertas Gintautas Jakštas. Kolegijų potencialo analizė atskleidžia prastus Marijampolės kolegijos rezultatus tiek stebint bendruosius rodiklius, tiek atskiras studijų sritis.
Potencialo analizė rodo, kad reikėtų sunerimti ir dėl Alytaus, Utenos bei Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijų, kuriose visos studijų sritys įvertintos prastai arba vidutiniškai. „Šiek tiek geresnė situacija Klaipėdos valstybinėje ir Šiaulių valstybinėje kolegijoje, kurios gali pasigirti stipriomis studijų sritimis, pavyzdžiui, Klaipėdos valstybinėje kolegijoje stipri biomedicinos studijų sritis, Šiaulių valstybinėje kolegija išsiskiria technologiniais mokslais“, – teigia G. Jakštas. Eksperto teigimu, šių kolegijų potencialo išsaugojimas reikalauja ne tik akademinių bendruomenių susitelkimo, tačiau ir jų steigėjo – LR Vyriausybės – indėlio, kitu atveju, dėl mažėjančio studentų skaičiaus, tarptautinio konkuravimo, finansavimo ir kitų išorinių faktorių, šių institucijų galimybės išlikti, ilgalaikėje perspektyvoje, mažėja.
Kolegijų potencialo analizė atskleidžia, jog geriausius rezultatus demonstruoja Vilniaus ir Kauno kolegijos. „Daugiau nei 40 proc. Vilniaus ir Kauno kolegijų studentų įstoja su aukštesniu nei 4 konkursiniu balu, kitų kolegijų vidurkis – 25 proc., tačiau yra institucijų, kuriose tokių studentų vos 13 proc., beveik 60 proc. Vilniaus kolegijos absolventų dirba aukštojo išsilavinimo reikalaujantį darbą – tai yra keli pavyzdžiai rodiklių, kurie rodo, jog kolegija yra pajėgi ruošti konkurencingus specialistus ir tenkinti regiono poreikius“, – sako G. Jakštas.
Potencialo lentelėje tvirtai atrodo ir Lietuvos aukštoji jūrų mokykla, Panevėžio, Vilniaus technologijų ir dizaino bei Kauno technikos kolegijos. „Džiugu, kad Lietuvoje turime tiek stiprių klasikinių, tiek specializuotų kolegijų, galinčių ruošti kompetentingus kelių sričių specialistus specifiniams regiono poreikiams tenkinti“, – teigia G. Jakštas.
Panevėžio kolegijos direktorius dr. Gediminas Sargūnas džiaugiasi, kad MOSTA vertinimui naudojami objektyvūs duomenys, imami iš oficialių šaltinių ir taip išvengiama bet kokio subjektyvumo. Panevėžio kolegija priskiriama prie klasikinių kolegijų, kadangi ruošia trijų mokslo sričių (biomedicinos, technologinių ir socialinių mokslų) specialistus, reikalingus, pirmiausiai, Panevėžio regiono poreikiams tenkinti. Šiame vertinime pagal MOSTOS nustatytus kriterijus surinkome 66 balus ir garbingai dalijamės trečia vieta su Klaipėdos aukštąja jūreivystės mokykla, kuri surinko irgi 66 balus. Aukščiausiais balais į vertinta Vilniaus kolegija – 74 balai ir Kauno kolegija – 72 balai. Tai aukštojo mokslo institucijos, į kurias turime lygiuotis, tačiau tarp mūsų atotrūkis nėra didelis. Daugiau dėmesio skirsime dėstytojų dalykinių kompetencijų tobulinimui, didinsime daktaro mokslo laipsnį turinčių dėstytojų skaičių, aktyvinsime mokslo –taikomąją veiklą. Garbingi rezultatai įpareigoja nenuleisti kartelės ir kaskart įdėti vis daugiau pastangų studijų kokybės gerinimui.
Atsisiųsti: Kolegijos potencialo analizė skaidrės
