Naudinga informacija tyrėjui

Tradicinis mokslo vertinimas susietas su mokslinių publikacijų recenzavimo bei žurnalų, straipsnių ir autorių citavimo analizės procesais. Labiausiai vertinami moksliniai straipsniai, publikuoti žurnaluose, kurie įtraukti į Web of Science (Clarivate Analytics) duomenų bazę, turintys citavimo rodiklius, taip pat Scopus (Elsevier) duomenų bazę, turintys cituojamumo rodiklius (SNIP).

Mokslo rezultatų, žurnalų vertinimo rodiklius ir duomenis pateikia šios duomenų bazės ir informacijos paieškos priemonės:

Mokslo rezultatų vertinimo įrankiai:
Web of Science (Thomson Reuters)
Scopus (Elsevier)
Google Scholar
Scimago Journal & Country Rank
Publish or Perish

Mokslininkų veikla yra vertinama pagal tai, kiek skaitomi ir cituojami atliktų tyrimų rezultatai, publikuoti straipsniuose. Vertinama, kiek yra paskelbta publikacijų ir kaip dažnai jos yra cituojamos, nustatomas citavimo ir h, indeksas.

H indeksas – individualus mokslininkų publikacijų populiarinimo rodiklis. Parodo mokslininko darbų reikšmingumą per visą karjerą ar pasirinktą laikotarpį. H indeksas rodo, kiek autorius turi straipsnių h, kurių kiekvienas buvo cituotas ne mažiau kaip h kartų. H indeksą pateikia Web of Science, Scopus, Google Scholar, Publish or Perish.

Skirtingi įrankiai pateikia nevienodus h indeksus, nes yra indeksuojami skirtingi šaltiniai.

Šio tipo žurnalai dažnai nurodo, kad jie yra indeksuojami įvairiose duomenų bazėse, turi cituojamumo indeksą, kuris iš tiesų yra pseudoindeksas. Tai dažnai suklaidina autorius, norinčius publikuotis aukštai reitinguojamuose, citavimo indeksus turinčiuose žurnaluose. Pseudoindeksų pavyzdžiai: Advanced Science Index, General Impact Factor, Global Impact Factor, Journal Impact Factor, Scientific Journal Impact Factor.

Galimi grobuoniško žurnalo požymiai:

• skubus straipsnio priėmimas;
• greitas recenzavimo procesas;
• ne visuomet pateikiamas fizinės leidėjo vietos adresas, dažniausiai nenurodomi leidėjo el. pašto kontaktai;
• neįmanoma identifikuoti žurnalo vyriausiojo redaktoriaus;
• į redkolegiją dažnai įtraukiami mokslininkai iš tos pačios šalies ir negavus jų sutikimo;
• tinklapyje pateikiamos neveikiančios nuorodos;
• kartais užgrobiamas realaus/tikrojo žurnalo pavadinimas, ISSN ir sukuriama grobuoniška žurnalo interneto svetainė;
• tikrojo žurnalo svetainėje kartais galima rasti informaciją apie egzistuojančią grobuoniško žurnalo versiją;
• Nepatikimų žurnalų sąrašas.

Dirbtinio intelekto naudojimas rengiant mokslo publikacijas
Mokslo komunikacijos gairės

Projektas „eMoDB.LT3: Elektroninių mokslo duomenų bazių atvėrimas Lietuvai – trečiasis etapas“ (projekto kodas 01.1.1-CPVA-V-701-01-0001. Šaltinis: LMBA