Nuo studento suolo iki dėstytojo: Valdemaras Misevičius
Ar socialinis darbas gali būti ne tik profesija, bet ir pašaukimas?
Atsakymo į šį klausimą kiekvienas ieško savaip. Vieni jį atranda studijų metu, kiti – pradėję dirbti su žmonėmis. Tačiau viena aišku – socialinis darbas prasideda nuo noro suprasti žmogų ir būti šalia tada, kai žmogui to labiausiai reikia.
Tęsiame rubriką „Nuo studento suolo iki dėstytojo“, kurioje pristatome Panevėžio kolegijos Socialinio darbo studijų programos dėstytojus – kolegijos absolventus. Tai žmonės, kurie savo profesinį kelią pradėjo mūsų kolegijoje, šiandien dirba socialinio darbo srityje ir sukaupta patirtimi dalijasi su būsimais socialinio darbo specialistais.
Šį kartą kviečiame susipažinti su Valdemaru Misevičiumi – Panevėžio kolegijos absolventu, socialinio darbo praktiku ir dėstytoju. Kasdienėje profesinėje veikloje jis dirba mediacijos, priklausomybių, smurto artimojoje aplinkoje bei socialinių projektų įgyvendinimo srityse.
- Kodėl pasirinkote socialinio darbo studijas Panevėžio kolegijoje?
- Kaip studijos padėjo Jums tapti tuo specialistu, kuriuo esate šiandien?
- Jūs esate ne tik socialinio darbo praktikas, bet ir dėstytojas. Ką Jums reiškia galimybė perduoti savo patirtį būsimiems specialistams?
- Kokia socialinio darbo akimirka ar patirtis labiausiai primena, kodėl pasirinkote šią profesiją?
- Ką pasakytumėte jaunam žmogui, kuris svarsto studijuoti socialinį darbą, bet dar abejoja?
Tai geriausia, kas buvo ir yra socialinio darbo studijų rinkoje.
Pirmiausia išmokė suprasti socialinio darbo idėją ir filosofiją, atvėrė sąvokų prasmę, davė pačius tvirčiausius pamatus ir išmokė rašyti bei skaityti socialinio darbo kalba.
Netiesa, kad dabar jaunimas kažkoks ne toks. Kad kažkoks blogesnis nei kad mes savo laiku buvome. Man patinka su jaunimu… Tarsi pats atjaunėju. Kai man prireiks socialinės pagalbos, noriu, kad mane pasiektų turinio ir formos prasmėmis tikras socialinis darbuotojas.
Vakar klientas atnešė pyragą. Sako: „labai jūs man padėjote…“
Nejauku priimti, bet, šiuo atveju, atstumdamas tik pakenksiu. Dažnai pagalvoju, kas socialiniame darbe svarbiau – santykis ar metodas.
Tegul nueina pasavanoriauti, tegul pagalvoja, kokie tikrieji motyvai jį skatina. Žinau, kad kunigas, gydytojas ir mokytojas turi itin gerai pagalvoti, ar pagal tikrąjį pašaukimą kelią renkasi. Kitaip gali daugiau žalos nei naudos padaryti. Prie tų trijų specialybių priskirčiau ir socialinį darbą. Beje, pagrindines socialinio darbo pamokas gavau iš asmeninių Panevėžio kolegijos dėstytojų pasirinkimų ir poelgių.
Kiekviena profesinė istorija prasideda nuo pirmo žingsnio.
Galbūt kita rubrikos „Nuo studento suolo iki dėstytojo“ istorija po kelerių metų bus būtent Tavo?
Jei svarstai apie socialinio darbo studijas, kviečiame prisijungti prie Panevėžio kolegijos bendruomenės. Daugiau informacijos apie studijų programą Panevėžio kolegijos interneto svetainėje.
